„Utenos Utenio“ valdybos narys ir pirmininkas Aurelijus Skarbalius teigia, kad reikia dar 2-3 metų, kad atgimtų vyrų komanda, kurios pagrindas būtų tvarus ir ilgaamžis.
Šiuo metu 50-metis vyras turi krūvą reikalų – „Capelli Sport“ techninis direktorius daugiausiai laiko leidžia Danijoje, kur neseniai į šias pareigas buvo paskirtas ir „HB Køge“ klube.
65-erias rungtynes Lietuvos rinktinėje sužaidęs buvęs futbolininkas dažnas svečias ir gimtinėje – jau beveik dešimtmetį jis yra šalia „Utenos Utenio“, kuriam padėjo įdiegti gerąsias futbolininkų ugdymo praktikas ir po truputį mato ryškėjantį to rezultatą.
„Su Artūru Gimžausku pirmą kartą susitikome 2014 metais. Jis tada užsiminė apie norą „Utenio“ organizaciją paversti tvaria. Nuo pradžių sakiau, kad tai užims mažiausiai dešimt metų – jeigu nieko nėra, turi sukurti grupes, kolektyvus. Reikia turėti akademiją, pamatą, vaikus, trenerius, tėvelių bendruomenę. Tai dabar ir yra kuriama – judame į priekį su visais pakilimais ir nukritimais. Proceso nepagreitinsi – pakentėkime du-tris metus ir turėsime visą piramidę, visų amžiaus grupių auklėtinius.
Jau praėjome sunkiausią kelią – yra padarytas pamatas iki U15 ir U16 amžiaus grupių. Per kitus tris metus reikia užauginti ir suburti stiprias U15, U16 ir U18 grupes, kurių atstovai galėtų žaisti pirmoje vyrų komandoje.
Tikimės, kad 2026 m. jau bus visa pilna piramidė – matome, kad tai ir užima dešimt metų. 2015 m. akademijoje gal buvo trys treneriai ir septyniasdešimt vaikų. Pažiūrėkite, kiek šiai dienai jų yra. Ir tikimės, kad jų bus dar daugiau“, – pasakojo A. Skarbalius.
A. Skarbalius išskiria dvi pagrindines akademijos užduotis, kurių sėkmingai laikosi „Utenis“.
„Pirma užduotis, bendradarbiaujant su savivaldybe sukurti vaikams gerą, malonią ir teisingą aplinką sportuoti. Žmogus yra sukurtas judėti, o visuomenė vis mažiau tą daro. Vaikai nebūtinai turi tapti gerais futbolininkais – gal jie pamils sportą, šiuo atveju futbolą, ir užaugs sveikesniais žmonėmis. Jeigu jiems padedame tą pasiekti – atliekame didžiulį darbą. Antra, šalia to visada atsiras talentų. Šiuo atveju mūsų užduotis – sukurti terpę, kurioje talentai galėtų tikslingiau ir daugiau treniruotis, greičiau tobulėti. Tam užtikrinti reikia finansavimo – tiek masiškumo, tiek elitinėms grupėms“, – teigia jis.
Vienas iš iššūkių, siekiant šių tikslų nedideliuose miestuose ir miesteliuose – vaikų trūkumas. „Utenis“ jį sprendžia kviesdamasis futbolininkus iš aplinkinių miestelių. Kaip ir viskam, tam reikia finansavimo.
„Todėl mes ir sakome, kad artėjančius trejus metus, vietoj to, kad skirtume pirmos komandos išlaikymui didelius pinigus, mes geriau norime investuoti į savus žaidėjus ir tada, kai jie sulauks 17-18 m., jie bus pasiruošę ir pajėgūs žaisti antroje lygoje, tada atsiranda vėl pirma vyrų komanda, kurioje pamatą sudaro vietiniai žaidėjai“, – sako A. Skarbalius.
Kitas mažų miestų iššūkis tas, kad kiekvienoje grupėje geriausiu atveju bus 2-6 žaidėjai, kurie galės konkuruoti aukščiausiu lygiu Lietuvoje.
„Mūsų vizija ir svajonė – išauginti žaidėjus Lietuvos rinktinei ir geriems užsienio klubams. Tai reiškia, kad rezultatas nėra pergalė ar pralaimėjimas – rezultatas bus tada, kai mūsų geriausi žaidėjai bus kviečiami į rinktines ir stiprius klubus. Tą jau matome dabar – Simonas Vinčiūnas jau debiutavo penkiolikmečių rinktinėje. Tai pavyzdys, kad viskas įmanoma“, – džiaugėsi „Utenio“ valdybos pirmininkas.
Žinoma, kylant į aukštesnį lygį ir norint sugrįžti tarp stipriausių šalies klubų, vien savų žaidėjų neužteks, bet jie turi sudaryti komandos pagrindą, įsitikinęs A. Skarbalius.
„Jeigu 2026 m. žaisime antroje lygoje, o komandoje bent 60-70 proc. bus pačių mūsų užauginti vaikai, turintys potencialo toliau tobulėti ir kilti aukštyn, mes tada jau matome viziją. Tikiuosi, kad tada atsiras ir natūralus miesto žmonių palaikymas.
Visiems reikia rezultato dabar, bet ar nenorime sukurti kažką savo, palikti kažko tvaraus? Kur viskas vyktų automatiškai. Mano įsitikinimu, jeigu vieną dieną nelieka direktoriaus, kažkurio trenerio, valdybos primininko, politikų palaikymo – modelis turi suktis toliau. Tai ir yra tikslas.
Ar tiesiog norime turėti pirmą komandą, kuri jau buvo ir žaidė A lygoje? Jeigu sieki tik to ir rezultato – viskas gerai. Bet tada reikia prisiminti, kad žaidėjai iš Ispanijos ar kitur bus pigesni ir geresni, užims didžiąją dalį komandos. Jeigu norime mesti 500 tūkst. ar milijoną eurų, kad žaistume A lygoje ar žemiau – pirmyn, viskas su tuo gerai. Bet mes iš savo pusės sakome, kad Lietuvoje dėl to ir turime tas bėdas su futbolo rezultatais, nes ilgą laiką nebuvo jokių tvarių modelių. Vieną sezoną komanda yra, kitą – bum ir nėra.
Dabar jau matome tuos geruosius pavyzdžius – Šiaulių vyrų komanda yra geriausias jų. Jie kantriai dirbo, dešimt ar daugiau metų, augino savo vaikus ir dabar turi rezultatą – eidamas tokiu keliu anksčiau ar vėliau turėsi visą akademijos piramidę, rezultatą ir būtent tai turėtų būti kiekvieno klubo tikslas“, – įsitikinęs jis.
Šiuo metu „Utenio“ vėliavą aukščiausiai neša moterų departamentas – čia Arūnas Rastenis su kitais treneriais atlieka milžinišką darbą ir skina medalius Lietuvos jaunimo lygose, išvedė komandą į A lygą, o ne viena „Utenio“ žaidėja jau kviečiama į šalies rinktines.
Tiesa, A lygoje tenka iškęsti ne vieną skaudų pralaimėjimą, o tą lemia daugybė veiksnių. Visų pirma – „Utenio“ komandos amžiaus vidurkis siekia vos 17 metų, o biudžetas – pats mažiausias, nuo kitų ekipų atsiliekantis kartais.
„Mergaičių padalinys su nepailstančiu A. Rasteniu ir kitais treneriais kokius dalykus daro – kiek „Utenio“ merginų jau žaidžia šalies rinktinėse. Bet matome ir kitą dalyką – net jeigu ir išsikovoji teisę žaisti aukščiausioje lygoje, turi žiūrėti ar turi tam reikalingą finansavimą. Ar turime subrendusių žaidėjų, jau galinčių ten varžytis? Akivaizdu, kad mums A lygoje sunku.
Tai tik patvirtina faktą, kad jeigu neturi kokybės, turi ją auginti po truputį arba pirkti. „Utenis“ nenori tiesiog pirkti kokybės, nori pats ją užsiauginti ir būti tvaria organizacija“, – pabrėžė A. Skarbalius.
Antrą interviu dalį su A. Skarbaliumi skaitykite kitą savaitę – šioje jis papasakos apie tai, kokiais principais ir metodais yra ugdomi „Utenio“ ir kitų „Capelli Sport“ šeimos klubų auklėtiniai.
