Brazilas Matheus Campos į „Utenos Utenį” atvyko vos kiek daugiau nei prieš metus, bet sėkmingai pritapo ir nuo šiol ne tik užima skauto poziciją, bet ir tapo akademijos vadovu.
M. Campos „Utenos Utenio” vadovu paskirtas praėjusią savaitę.
„Man tai reiškia labai daug. Atvykau iš Brazilijos, visada siekiau svajonės dirbti futbole. Utenoje mane labai šiltai pasitiko visi treneriai, administracija. Aš labai tikiu šiuo projektu ir galimybė jį vesti į priekį man reiškia itin daug”, – apie naujas pareigas sakė jis.
Į Uteną brazilas atvyko praėjusių metų pradžioje, kai įveikė atranką ir buvo pakviestas dirbti skautu. Prieš tai jis darbavosi gimtinėje, Kolumbijoje, JAV.
„JAV tapau treniravimo proceso vadovu, o vienas iš mano darbų buvo skautinimas ir man tai labai patiko – mokiausi papildomai, lankiau kursus, o kai atsiradao galimybė dirbti tik skauto darbą Utenoje – sutikau nedvejodamas.
JAV dirbau beveik ketverius metus. Naršiau tinklalapyje, kuris siūlė darbą futbolo srityje – tuo metu jau ieškojau naujo iššūkio. Buvau pakviestas į interviu su „Capelli Sport” ir „Uteniu” – galiausiai sulaukiau pasiūlymo atvykti čia”, – kelią į Uteną ir „Utenį” prisiminė jis.
M. Campos į Uteną atvyko užaugęs San Paulo mieste, turinčiame net 18 mln. gyventojų, tad kultūrinis šokas buvo neišvengiamas. Vis tik jaunas vyras greitai apsiprato nedideliame Lietuvos mieste, o čia atrasta gamta ir mūsų virtuvės patiekalai jau tapo neatsiejama jo gyvenimo dalimi. Kai kurių jų pavadinimus – šaltibarčių, cepelinų – jis puikiai moka ištarti ir lietuvių kalba.
„Tai didelis pokytis, kai atvyksti iš San Paulo – miesto, kuriame yra 18 mln. žmonių ir kuris niekada nemiega. Žinoma, patyriau kultūrinį šoką. Nemokėjau kalbos, bet kartu buvau šiltai priimtas ir tai padėjo greitai adaptuotis. Žiemos šaltis, sniegas ir mažas saulėtų dienų kiekis buvo didelis iššūkis man. Tačiau esu labai nustebintas gamtos priemiestyje – čia daug parkų, ežerų ir tai man labai patinka. Ypač, kai oras – geras. Bet net ir žiemą smagu išeiti pavaikščioti prie užšąlusio ežero. Man labai patinka ir lietuviška virtuvė – šaltibarščiai, cepelinai. Tai tapo mano gyvenimo dalimi.
Stengiuosi laiką leisti su draugais, keliaudamas, būdamas gamtoje, prie ežerų. Nuolat keliauju dėl savo darbo pobūdžio, todėl aplankau daug įvairių miestų”, – pasakojo M. Campos.
Į gimtinę jis sugrįžta kartą per metus – didžiųjų švenčių metu ir bent taip trumpam pabėga nuo atšiaurios lietuviškos žiemos. Kai būna čia, su šeima ir draugais dažniausiai bendrauja savaitgaliais.
„Į Braziliją dažniausiai grįžtu per Kalėdas ir Naujuosius metus. Tuo metu Brazilijoje – vasara, tad labai smagu grįžti ir pabėgti nuo žiemos. Mus skiria šešios valandos, dažnai mano šeima ar draugai baigia darbus, o aš tuo metu jau miegu. Savaitgaliais susiskambiname per „Facetime” ir taip palaikome ryšį”, – šyptelėjo M. Campos.
