Šiandien, rugpjūčio 16-ąją, gimtadienį švenčia „Utenos Utenis“ merginų komandos žaidėja Eivilė Ančiūtė. Šia proga kviečiame susipažinti su mūsų ekipos futbolininke.
Futbolo treniruotes „Utenio“ akademijoje taip pat lanko tavo brolis. Ar ta meilė futbolui atėjo iš šeimos?
Taip, pirmas futbolą pradėjo lankyti mano brolis, po pusmečio prie moterų mėgėjų futbolo komandos prisijungė mama. Matydama jų azartą žaidžiant futbolą, nusprendžiau su draugėmis prisijungti ir aš. Mūsų trijų lankymas paskatino ir mano mažosios sesutės atėjimą į „Utenio“ futbolo akademiją.
Kokia buvo pirma patirtis futbole, po kurios supratai, kad tikrai nori būti aikštėje?
Manau, kad po tų pirmų treniruočių pamačiau, koks tai yra nuostabus sportas. Taip ir nusprendžiau toliau čia žaisti.
„Utenio“ komandoje rungtyniauji jau ketvirtą sezoną. Kaip pasikeitei per šį laiką?
Susiradau draugų, įgavau pasitikėjimo ir žaidybinės patirties.
Ar būna, jog kartais jau iš anksto prieš rungtynes jauti, kad jos gali pasisekti?
Taip, jaučiu. Nes tikrai tikiu mūsų komanda ir žinau, kad mes galime.
MEL U-17 čempionatas pasibaigė smagia nata. Kaip manai, ko reikėtų, kad komandai gerai sektųsi ir antrame LMFA I lygos rate?
Manau, kad reikėtų daugiau motyvacijos, vienos kitos palaikymo ir susižaidimo.
Koks tavo ryšys su futbolu vasarą? Ar daugiau laiko skiri poilsiui ar mėgsti ir pasitreniruoti?
Kartais norisi pailsėti, su tėvais išvažiuojame į keliones, tik brolis išzyzia, kad visą laiką žaistumėme futbolą. Kamuolys visuomet su mumis.
Ką norėtum įgyvendinti šiais metais?
Norėčiau dar labiau suartėti su savo komanda ir kartu pasiekti kuo geresnių rezultatų.
