Šiandien, liepos 11-ąją, gimtadienį švenčia „Utenos Utenis“ merginų komandos futbolininkė Henrieta Šinkūnaitė. Šia proga kviečiame artimiau susipažinti su mūsų ekipos žaidėja.
„Futbolas mano gyvenime atsirado netikėtai ir vis dar yra gyvenimo dalis. Treniruodamasi patyriau daug išgyvenimų, įvairių emocijų, ugdžiausi kaip asmenybė, susiradau naujų draugių.
Sportas man padėjo save realizuoti. Sportuodama išsikraunu, pasislepiu nuo rutinos, problemų“, – pasakojo uteniškė, futbolą su pertraukomis žaisti pradėjusi 2019-aisiais.
Didesnį-mažesnį jaudulį laukiant rungtynių jaučia kiekvienas žaidėjas. Paklausėme Henrietos, kokios emocijos prieš varžybas aplanko ją:
„Man asmeniškai didžiausias emocijų antplūdis būna žengiant pirmą žingsnį į aikštę. O pradėjus žaisti, jis virsta susikaupimu bei koncentracija į patį futbolą. Išėjusi į aikštę dirbu pati su savimi, bandau nukreipti mintis.
Suprantu, kad tai tik dar vienerios varžybos, kurios padės man tobulėti. Tiek pradėjus rungtyniauti, tiek dabar jaudulio neišvengiu. Tačiau dabar aikštėje jaučiuosi daugiau užtikrinta, drąsesnė bei labiau savimi pasitikinti“.
Šiuo metu moterų futbolo čempionatai nevyksta. Prieš kiek mažiau nei mėnesį H. Šinkūnaitė kartu su komandos draugėmis ir strategu Arūnu Rasteniu užbaigė MEL 17 sezoną, iškovodamos „Utenis“ klubui istorinius sidabro medalius.
LMFA I lygos pirmame rate išsikeltas užduotis įgyvendinti taip pat pavyko, o sekantį kartą į aikštę šiame čempionate žengti teks tik rugpjūčio mėnesį.
„Kol kas apie rungtynes negalvoju“, – sakė mergina pridurdama, jog tarpsezoniu atsiradusį laiką skiria draugams, šeimai, poilsiui, taip pat ir darbui.
Nors šie metai jau įpusėjo, laiko įgyvendinti norimiems tikslams – dar apstu. Juos mergina sieja su futbolu:
„Šiemet norėčiau įgauti daugiau žaidybinės patirties, technikos, sustiprėti tiek fiziškai, tiek emociškai“.
