Šiandien, birželio 5-ąją, gimtadienį švenčia „Utenos Utenis“ merginų komandos žaidėja Augustė Cvetkovaitė. Šia proga, kviečiame artimiau susipažinti su mūsų ekipos vartininke.
Nors pirmąsias oficialias rungtynes atstovaudama „Uteniui“ iš Švenčionėlių kilusi mergina sužaidė tik 2021-ų metų pradžioje, futbolininkės akį šis žaidimas patraukęs buvo jau anksčiau.
„Tiesą sakant, niekada negalvojau, kad išvis žaisiu futbolą – nemačiau savęs tokioje sporto šakoje. Prie savo miestelio komandos būdama 12-13 metų amžiaus prisijungiau tik dėl laisvalaikio ir draugių.
Po metų žaidimas „nutrūko“ – treneris nebedirbo su merginomis, galiausiai pradėjau lankyti Arūno Rastenio vedamas treniruotes. Tada pasijautė visai kitas lygis, kitoks žaidimas ir, aišku, žymiai didesnis noras tobulėti bei padėti komandai“, – pasakojo Augustė.
Tais pačiais 2021-aisiais merginai pavyko praverti Lietuvos futbolo rinktinės duris:
„Buvo labai netikėta, niekada negalvojau, kad debiutuosiu tokioje komandoje. Daug emocijų užplūdo, tuo pačiu metu ir džiaugiausi, ir bijojau, jog gali nepasisekti ir daugiau manęs nepakvies į treniruočių stovyklą“.
Vis dėlto, nuogąstavimai nepasitvirtino. Augustę rinktinės treneriai į sudėties planus šiuo metu yra įtraukę jau keturis kartus – vieną sykį vartininkė treniravosi su gabiausiomis Lietuvos U16, tris – su U17 žaidėjomis.
Prie greito futbolininkės progreso neabejotinai prisidėjo ir A. Rastenis, praeityje pats žaidęs vartininko rolėje.
„Tai, kad mano treneris yra rungtyniavęs šioje pozicijoje man labai naudinga, – neabejoja A. Cvetkovaitė. – Jis puikiai parodo ir aiškina įvairius žaidimo niuansus treniruočių metu. Iš savo trenerio ir išmokau pagrindinius veiksmus vartuose“.
Ant vartininkų pečių rungtynėse gula didelė atsakomybė. Augustės paklausėme, kokios emocijos ją aplanko prieš žengiant į aikštę, galbūt, ji turi būdų, kaip tas emocijas pažaboti?
„Prieš varžybas stengiuosi galvoti tik į gerą pusę, aišku, būna ir jaudulio, bet įėjus į aikštelę bei sužaidus kelias minutes, jaudulys dingsta. Būdų kaip emocijas pažaboti, manau, neturiu, žinau, kad žaidžiu savo malonumui ir su jauduliu reikia susitaikyti“, – sakė mergina.
Augustė užsiminė ir apie šiems metams išsikeltus tikslus: „Tiek aikštėje, tiek už jos ribų stengsiuosi gerinti savo ištvermę, tobulinti kamuolio valdymą bei aukštų kamuolių gaudymą ir, aišku, pagrindinis tikslas – pasiekti teigiamų rezultatų su komanda“.
