Šiandien, gegužės 19-ąją, gimtadienį švenčia „Utenos Utenis“ merginų ekipų strategas Arūnas Rastenis. Šia proga, kviečiame artimiau susipažinti su mūsų klubo treneriu.
Prie „Utenis“ komandos dar kaip žaidėjas, tuometinio ekipos stratego ir kūno kultūros mokytojo Kęstučio Kundroto pakviestas A. Rastenis prisijungė 1988-aisiais. Sulaukęs aštuoniolikos, vartininko pozicijoje rungtyniavęs uteniškis išvyko į Kauną, kur atstovavo Pirmoje lygoje besivaržiusiai „Volmeta-KKI“ komandai.
Per pora metų praleistų laikinosios sotinės ekipos sudėtyje Arūnas tapo Europos studentų čempionato nugalėtoju. Po etapo Kaune, laukė gimtinė – grįžęs namo A. Rastenis dirbo Utenos jaunimo mokykloje ir toliau vilkėjo „Utenis“ komandos marškinėlius, o karjeros pabaigoje tapo jos kapitonu. Bucus ant vinies vartininkas pakabino 2011-aisiais.
Pasidarbavęs Utenos jaunimo mokykloje ir miesto vaikų globos namuose, specialistas tapo treneriu. Nors praeityje yra treniravęs ir vaikinus, šiuo metu strategas ugdo tik merginas.
„Svajonių ir minčių treniruoti merginas turėjau ir anksčiau – dar kol dirbau Sporto centre, tačiau į visa tai buvo žiūrima nerimtai. Prieš kelerius metus praktiškai išeidamas iš „Utenis“ klubo, berniukų grupėje turėjau keletą merginų, grįžus, man buvo patikėta treniruoti jas. Per pora-trejetą mėnesių žaidėjų susirinko apie trisdešimt. Šiemet mūsų merginų judėjimui „Utenis“ klube sukanka penkeri metai“, – pasakojo Arūnas.
Tarp treniruotų talentingų vaikinų strategas paminėjo šiuo metu pagrindinės vyrų ekipos sudėtyje žaidžiančius Ronaldą Grižą ir Šarūną Archipovą, akademijos treneriais dirbančius Tadą Šumskų ir Vytautą Norkūną, A lygos patirties turinčius Luką ir Marių Paukštes, Pijų Širvį. Taip pat ir kitus žaidėjus: Augustiną Bučį, Deividą Maciulevičių, Domantą Mardosą, Igną Modėjį, Tomą Šavlovskį, Evaldą Tubeiką.
Paklaustas apie talentingas auklėtines, strategas įsitikinęs – per šiuos metus pasiekti pavyko gana daug.
„Nemažai merginų yra patekusios į įvairaus amžiaus grupių Lietuvos rinktines. Galima sakyti, kad trys mano auklėtinės yra sudėtyje Šiaulių „Gintra“ klubo, kurį Lietuvos moterų futbole galima prilyginti stebuklui.
Anksčiau „Utenis“ klube žaidusi Dija Laniauskaitė po truputį kopia aukštyn Vokietijos moterų lygose. Liuciją Vaitukaitytę treniravau dar kai dirbau su berniukais, ji treniravosi su jais. Yra susidomėjimas – ir kiti klubai nori mūsų žaidėjų, o jos yra užaugusios tiek, kad gali rinktis, kur žaisti.
Augustė Andrijevsytė su Deimante Bikute jau sėkmingai dirba teisėjų asistentėmis LFF II lygoje. Yra kuo pasigirti“, – kalbėjo treneris.
Legendinis Lietuvos krepšinio treneris Vladas Garastas vienąkart išsakė mintį, jog dirbant su merginomis kantrybės reikia gerokai daugiau, tačiau ryšys su jomis užsimezga žymiai stipresnis nei treniruojant vaikinus. Ar pritartumėte?
Manau, kad taip. Tačiau daugiausiai kantrybės reikia su tomis merginomis, kurios į treniruotes ateina neaišku ko. Kai supranta, ko nori, tada išeina. Per penkerius metus treniravau galbūt šimtą ir daugiau merginų, šiuo metu jų yra apie dvidešimt.
Ko išmoko trenerio darbas?
Geras klausimas, daug ko. Išmoko tos pačios kantrybės, tolerancijos, empatijos, pakantumo. Šiaip, nors aš visai neatrodau ramus, gal netgi tos pačios ramybės, kaip bebūtų keista – be jos dirbti būtų sunku.
Šiais metais iš žaistų oficialių rungtynių pasiekėte dvi pergalės iš tiek pat galimų LMFA I lygoje ir vieną pergalę iš dviejų galimų Merginų elitinėje lygoje. Ar tokia metų pradžia tenkinanti?
Tenkinanti, tačiau tuo pat metu ir įpareigojanti. Abiejose lygose tikslus keliame medaliams, bet vėlgi, spaudimas jaučiasi ir iš paties savęs. Norisi gerinti žaidimą ir kad jo kreivė kiltų aukštyn toliau. Iš tikrųjų, tokia pradžia džiugina, smagu dėl merginų, kad jos jaučia pergalių skonį, kuris anksčiau buvo pamirštas. Nesėkmės grūdina ir po jų ateina sėkmė, bet ji ateina su darbu, kitaip nebūna.
Papasakokite, ką norėtumėte įgyvendinti šiais metais…
Tikslai – stiprinti merginų komandą, bet stiprinti jaunesnėmis žaidėjomis, pritraukiant jaunas merginas. Noriu auginti kuo daugiau savų žaidėjų, kad jos rungtyniautų ir tobulėtų, taip pat sustiprinti merginų ir moterų futbolą tiek pačiame „Utenis“ klube, tiek visame regione.
