Šiandien, gegužės 12-ąją, gimtadienį švenčia „Utenos Utenis“ vyrų ekipos kapitonas Ronaldas Grižas.
Ronaldas – bene daugiausiai patirties turintis šiame sezone klubo spalvas ginantis futbolininkas, jos aikštėje sėmęsis tiek Utenoje, tiek kituose Lietuvos miestuose, taip pat ir atstovaudamas įvairioms šalies nacionalinėms komandos. Kviečiame artimiau susipažinti su mūsų ekipos vartininku.
Kada ir kaip susidomėjai futbolu?
Futbolu susidomėjau ir šios sporto šakos fronte atsiradau, kai šeimos draugas Almantas Bražėnas pakvietė pabandyti pasitreniruoti kartu su vyresniais vaikais – nuo tada ir užsikabinau. Tai grupei iširus, treneriu tapo Arūnas Rastenis, kuris subūrė 1995-ais metais gimusių vaikinų ekipą ir nuo to laiko visada žaidžiu vartininku. Esu dėkingas jam už suteiktą šansą save matyti šioje pozicijoje. Nors pačioje pradžioje esu rungtyniavęs tiek gynėju, tiek puolėju, futbolas teikė ir teikia didelį džiaugsmą, todėl tai tęsiu ir dabar.
Esi rungtyniavęs ne vienoje komandoje. Ar gali šiek tiek papasakoti apie karjeros vingius?
Profesionalią karjerą pradėjau savo gimtajame mieste Utenoje, kai atsikūrė „Utenis“ klubas. Po pusmečio Artūras Gimžauskas pasiūlė išvykti į Vilnių treniruotis su pirma „Žalgiris“ komanda, o už jų dublerius rungtyniauti I lygoje.
Po to sekė etapas Radviliškio „Lokomotyvas“ ekipoje, taip pat žaidusioje I lygoje. Po pusės pirmo rato gavau pasiūlymą grįžti į tuo metu A lygoje rungtyniavusį „Utenis“ klubą – pasiūlymo tikrai negalėjau atsisakyti, tačiau užsikabinti nepavyko, debiutuoti taip pat, todėl po sezono teko vėl grįžti į Radviliškį.
Vėl sužaidus pusę rato gavau pasiūlymą iš Vilniaus „Vytis“ komandos (I lyga), juo pasinaudojau ir čempionate laimėjome 3-ią vietą. Po to sekė etapas Palangoje, kur turėjau gerą sezoną ir po jo prisijungiau prie „Džiugas“ ekipos, kurioje sužaidžiau du sezonus. Telšiuose turėjau tikrai gerą laiką, labai myliu klubo aistruolius ir man šis tarpsnis bus įstrigęs visam gyvenimui. Linkėjimai telšiškiams!
Vėliau pabaigiau bakalauro studijas dabartiniame Vilnius TECH universitete ir nutariau likti gyventi sostinėje. Pusmečiui sutariau su Kauno „Hegelmann“ ekipa, o po jo prasidėjo grįžimo etapas į mano mylimiausia komandą – „Utenis“.
Prieš 2021 m. sezoną po keleto metų grįžai ten, nuo kur viskas ir prasidėjo – į „Utenis“. Kas lėmė šios ekipos pasirinkimą?
Prisijungiau prie savo gimto miesto komandos, nes mačiau, kad jos pagrindą sudaro jaunimas, o mano meilė Utenai buvo išlikusi visos karjeros metu. Norėjau padėti jauniems žaidėjams savo patirtimi ir, tikiuosi, geru pavyzdžiu tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Susiskambinome su treneriu Egidijumi Varnu ir sutarėme dėl grįžimo galimybių.
Komandos sudėtį grįžęs radai labai pasikeitusią. O kaip ekipa atrodė iš vidaus?
Komandos sudėtis buvo visiškai pasikeitusi. Visi žaidėjai jauni, su nei vienu jų nebuvo tekę rungtyniauti kartu prieš tai. Bet visi futbolininkai yra motyvuoti, treneris labai stipriai stengiasi dėl mūsų, tad aš taip pat stengiuosi būti geru pavyzdžiu bei draugu kiekvienam komandos nariui.
Šiuo metu esu kapitonas ir tikrai norisi būti geru pavyzdžiu jaunimui, pasidalinti savo patirtimi ir stengtis kuo labiau motyvuoti ir leisti suprasti, kad aikštelėje yra viskas įmanoma. Nors kartais rezultatai tikiu, jog gali netenkinti, noriu visų paprašyti būti kantriais, nes vaikinai ir treneriai dėl komandos stengiasi. Šventai tikiu, kad rezultatai ateis.
Esi žaidęs tiek salės, tiek paplūdimio futbolus, yra pavykę sužaisti rungtynes ir Lietuvos paplūdimio rinktinėje. Ar nebuvo kilusių minčių bandyti koncentruotis būtent į šias sporto šakas?
Esu žaidęs Lietuvos studentų ir paplūdimio futbolo rinktinėse. Tai man buvo tikrai labai gera patirtis, o koncentruotis į paplūdimio futbolą minčių neturiu – man tai kaip laisvalaikio hobis, kuriame galiu save realizuoti kitoje sferoje.
Apskritai, paplūdimio futbole yra visai kitas žaidimo principas, kuris mane traukia, nes kaip vartininkui griuvinėti ir gaudyti kamuolius ant smėlio yra daug maloniau.
Ar toks, koks esi aikštelėje, esi ir gyvenime?
Tiek aikštelėje, tiek už jos ribų, manau, esu karšto charakterio žmogus. Visada noriu būti pirmas, laimėti rungtynes ar, apskritai, darbo fronte įrodyti, kad galiu viską atlikti tinkamai.
Kokius tikslus keli šiais metais sau tiek aikštės, tiek už jos ribų?
Šiame sezone mano asmeniniai tikslai yra praleisti kuo mažiau įvarčių, rodyti gerą pavyzdį jaunimui, o treneriams įrodyti, kad esu vertas būti komandos kapitonu.
Šiuo metu taip pat mokausi magistrantūros studijose Vilnius TECH universitete ir tikslas yra įrodyti tiek sau, tiek šeimai, kad galiu visur ir viskam rasti laiko bei būti išsimokslinusiu žmogumi. Noriu pasibaigti studijas bei siekti būti labiau kvalifikuotu specialistu savo darbo sferoje.