Šiandien, gegužės 1-ąją, gimtadienį švenčia „Utenos Utenis“ kineziterapeutė Kotryna Samochvalovaitė. Šia proga, kviečiame artimiau susipažinti su mūsų klubo specialiste.
Ar profesijos pasirinkimas galvojant apie būsimų studijų kryptį kėlė daug klausimų? – paklausėme Kotrynos.
„Ieškojau srities, kurioje susipintų sportas, sveikas judesys bei abiejų šių dalykų teikiama nauda. Man tai visuomet buvo įdomu, todėl didelių dvejonių neturėjau. Prieš stojant, ilgą laiką žaidžiau krepšinį, rankinį, lankiau lengvąją atletiką ir norėjau ateitį sieti su sportu, o kineziterapija puikiai eina šalia viso to. Norint pagerinti rezultatus, turi ne tik būti fiziškai stiprus, reikia ir išvengti traumų“, – kalbėjo uteniškė.
Nuo tada, kai K. Samochvalovaitė prisijungė prie „Utenis“ klubo praėjo beveik dveji metai.
„Šis laikas prabėgo labai greitai, – pripažino mergina. – Pamenu save – labai jauna, su nedaug patirties, tačiau ypač motyvuota, o kadangi ši profesija man įdomi, taip pat ir labai norinti dirbti. Lyginant su dabartine savimi – patirties turiu ir ji vis didėja, taip pat vis dar didėja ir noras dirbti. Be galo džiaugiuosi, kad niekas nekinta ir keisti profesiją minčių neatsiranda“.
Pabaigusi mokslus, kineziterapeutė nusprendė likti gimtojoje Utenoje.
„Labai dažnai jauni specialistai pabėga į didesnius miestus ieškodami didesnių galimybių, bet man tik pradėjus darbuotis nebuvo jokios prasmės bėgti, nes šalia savęs turėjau gerų mokytojų ir mentorių, kurie visą laiką buvo pasiruošę man padėti“, – sakė Kotryna, tarp paminėtų mokytojų išskyrusi ir Aurimą Tilindį.
Specialistė pasakojo, jog stebint „Utenis“ sportininkus, noras pabandyti pažaisti futbolą kyla ir pačiai:
„Kadangi nemažai laiko praleidau su merginų komanda, tiek treneris Arūnas, tiek ekipos žaidėjos yra kvietę mane ateiti tiesiog pasižaisti, tačiau iki jų lygio man reikėtų padirbėti. Žaidusi futbolą esu, bet tik tarp draugų“.
Kalbai pasisukus apie laisvalaikį, K. Samochvalovaitė sakė, jog po darbų laiką dažnai renkasi leisti ramiai – žiūrint filmus arba žaidžiant kompiuterinius žaidimus, tačiau esant galimybėms mėgsta apsilankyti ir sporto salėje.
„Norų yra labai daug, bet visgi mano vieninteliu tikslu išliks tobulėjimas ir fokusavimasis į tam tikras kineziterapijos sritis, kurios man padėtų tapti geresnei specialistei, – šių metų tikslus įvardino Kotryna. – Nemažai teko padirbėti su sportu, darbuojuosi ir su specialiųjų poreikių vaikais tiek darželiuose, tiek su paaugliais. Galbūt laikas būtų fokusuotis ir kitas amžiaus grupes ar kitas jų bėdeles“.
