Šiandien, balandžio 21-ąją, gimtadienį švenčia su „Utenis“ FA U9/10 grupėmis dirbantis Luke‘as Thorpas. Šia proga kviečiame artimiau susipažinti su mūsų akademijos treneriu.
Esate britas, iš kurios šios šalies dalies esate kilęs?
Užaugau Derbio mieste Anglijoje, baigiau universitetą Mančesteryje, o dabar mano šeima apsistojusi Šefilde.
Ar futbolas buvo dalis jūsų gyvenimo nuo pat vaikystės?
Jis visada užėmė didelį dalį mano gyvenime. Vaikystėje mane ir mano vyresnį brolį nuolatos buvo galima sutikti parkuose spardančius kamuolį.
Ar esate atstovavęs kokioms nors jaunimo ar suaugusiųjų komandoms?
Žaidžiau už įvairias ekipas, rungtyniaujančias įvairiuose lygiuose tiek Anglijoje, tiek už jos ribų. Viena įsimintiniausių patirčių buvo varžytis nacionaliniame Jungtinės Karalystės salės futbolo turnyre.
Kiek žinau, trenerio darbu susidomėjote dėka sporto savanorystės programos. Kiek metų jums buvo tuomet ir ar prieš tai turėjote kitų minčių dėl ateities profesijos?
Buvau 21-erių, kai užsiregistravau Mančesterio universiteto sporto savanorystės programoje. Susigundžiau išbandyti trenerio darbą, nes šios profesijos specifika mane domino nuo pat tada, kai stebėdavau rungtynes dar būdamas vaikas.
Man pasisekė savanoriauti gerai žinomame projekte, kurį vykdė vienas „Manchester United“ akademijos strategų. Daug išmokau ir įgijau pirmą trenerio kvalifikaciją. Man nuo pat pradžių patiko treniruoti, todėl pasidarė įdomu sužinoti, ar galėčiau tuo užsiimti rimčiau.
Pradėjus ieškoti trenerio U9/10 grupei, „Utenis“ FA ypač susidomėjo užsienio specialistai. O kaip mūsų akademija patraukė jūsų dėmesį?
„Utenis“ klubas elgėsi labai profesionaliai viso atrankos proceso metu, o kadangi buvau pasiryžęs išbandyti save ambicingoje ir modernioje futbolo aplinkoje, mane tai labai sudomino.
Prieš atvykstant į Uteną, užėmėte vyriausiojo trenerio pareigas vienoje iš Meksikos sostinėje Meksike esančių futbolo akademijų. Kaip jautėtės milijoninį metropolį iškeitęs į miestą, kuriame gyvena 25 tūkst. gyventojų?
Nemažai žmonių tikriausiai manys, kad esu kuoktelėjęs, bet aš buvau pribrendęs pokyčiams. Buvau pasiruošęs pabėgti nuo eismo (kartais prireikdavo poros valandų, norint nuvažiuoti iki aikštės) taip pat triukšmo bei taršos. Buvau pasiruošęs ir profesiniams pokyčiams, todėl man reikėjo naujo iššūkio. Aš mėgstu Meksikos kultūrą – kalbu ispaniškai, todėl šią šalį dar tikrai aplankysiu.
Tačiau man taip pat labai patinka, kai visus atstumus galiu įveikti pėsčiomis, kvėpuoti grynu oru ir leisti laiką supamas daugybės ežerų bei užmiesčio vietovių. Utenoje jaučiuosi kaip namie.
O kur darbavotės prieš etapą „FUTAcademy“ Meksiko mieste?
Treniravau Naujoje Zelandijoje, Australijoje, Pietų Korėjoje, o tada šešerius metus praleidau Meksikoje.
Prieš atvykstant į Lietuvą tikriausiai buvote susidaręs nuomonę apie šią šalį. Ar radote tai, ką tikėjotės rasti?
Žinojau, kad Lietuva yra šalis, esanti Baltijos regione, taip pat žinojau, kad tai reiškia, jog žiemos bus šaltos. Tačiau atvykus į Lietuvą mane pasitiko 33 laipsniai šilumos, tad jaučiausi, jog vis dar būčiau Meksikoje. Turiu pripažinti, jog po pirmos praleistos žiemos čia, Lietuvoje, galiu teigti, kad jos iš tikrųjų yra labai šaltos.
O pradėjęs tyrinėti šalį apsidžiaugiau pamatęs, kad čia galima ir skaniai pavalgyti, ir aplankyti daug įdomių vietų – tai iš tikrųjų yra tiesa.
Lietuvoje jau esate keletą mėnesių. Ką galite pasakyti apie laiką, praleistą čia?
Mėgaujuosi juo. Labai džiaugiuosi, kad esu „Utenis“ klubo trenerių komandos dalis. Tai progresyvus klubas, norintis būti futbolo viršūnėje. Utena – tai miestas, kuriame man patinka gyventi. Čia yra apstu vietų, kuriose galima mėgautis pasivaikščiojimais, miestas taip pat turi gerą susisiekimą norint aplankyti kitas Lietuvos vietas.
Kokius tikslus keliate sau šiais metais?
Pirmas mano tikslas tik atvykus buvo prisitaikyti tiek prie naujos profesinės, tiek prie naujos buitinės aplinkos. Nuo pat mano atvykimo čia jaučiausi ypač laukiamas. Visi klube buvo labai draugiški ir tai smarkiai padėjo man apsiprasti naujoje vietoje.
Lietuvių kalba be galo skiriasi nuo anglų ar ispanų kalbų, tačiau jaučiu, kad vis labiau prie jos priprantu – noriu tobulėti ir toliau.
Pradėjus vesti treniruotes „Utenis“ akademijoje, tikslai nesikeitė. Pirmas – kiekvienam žaidėjui padėti tobulėti ir augti tiek kaip futbolininkui, tiek kaip asmenybei. Antras – mokytis pačiam ir tobulėti, kad galėčiau būti tokiu geru treneriu, kokiu tik galiu būti.
