Rugsėjo 24-27 dienomis įvyko tradicinis – jau 13-asis – „Leki“ šiaurietiško ėjimo žygis. 100 km žygis Lietuvos pajūriu yra skirtas pasaulinei širdies dienai paminėti.
Žygio variklis – bendruomeniškumas
„Šio žygio idėja gimė labai paprastai. Kažkada su draugais sugalvojome prasieiti pajūriu. Ir po truputį tų draugų atsirasdavo vis daugiau. Šiemet buvo jau 13-as kartas, kai nuo Latvijos sienos nukulniavome iki Rusijos pasienio. Dabar šiame šiaurietiško ėjimo žygyje susirenka žmonės iš visos Lietuvos. Šįkart nebuvo užsieniečių, nes tiesiog jie šiuo metu negali atvažiuoti į Lietuvą“, – pasakojo žygio organizatorius Arūnas Milkus.
Renginio organizatorius prisipažįsta, kad žygis Lietuvos pajūriu yra bene svarbiausias įvykis šiaurietiško ėjimo bendruomenei mūsų šalyje.
„Kaip įprasta, čia susirenka žmonės, kurie daug vaikšto su lazdomis savo miestuose ar miesteliuose. Daugiausiai žygyje dalyvauja žmonės, kurie vaikšto ne vienerius metus. Bet kasmet turime ir tokių, kurie mūsų žygį išbando pirmą kartą. Šiais metais naujokų turėjome 14. Panašiai būna kiekvienais metais“, – pridūrė A. Milkus.
Žygis truko keturias dienas, todėl jis buvo suskirstytas į keturis etapus. Žmonės galėdavo prisijungti bet kuriame žygio etape. Pasak A. Milkaus, šiais metais daugiausiai šiaurietiško ėjimo entuziastų susirinko iš Vilniaus, Kauno, Alytaus, Utenos, Pasvalio.
Uteniškiai mėgavosi jūra bei šypsenomis
Šiame žygyje tradiciškai dalyvavo ir keletas „Utenos Utenio“ klubo narių bei partnerių atstovai. Taip pat ir moterų grupelė iš Utenos.
„Šių metų žygį lydėjo nuostabus oras, džiugino saulė danguje, kuri dovanojo 22-23 laipsnius šilumos. Pasijautėme iš rudens trumpam ištrūkę atgal į vasaros glėbį. Žygio metu mėgavomės jūros bangų melodija, nuoširdžiomis bendraminčių šypsenomis, nuostabiais vaizdais, kurie leido pamiršti visus kasdienius rūpesčius“, – teigė Utenoje veikiančio sveikatingumo studijos „FiguraGym“ direktorė Aurelija Raukštienė.
Ji su savo komanda šiaurietiško ėjimo žygyje Lietuvos pajūriu dalyvavo antrą kartą.
„Pernai ėjome tik paskutinę atkarpą – Juodkrantė-Nida. Lietus, susitaręs su vėju, praūžė be gailesčio nuo pirmų kilometrų. Bet ir tai nesugadino ėjimo malonumo, tad davėme sau pažadą sugrįžti kitais metais ir įveikti visą 100 km trasą“, – pasakojo A. Raukštienė.
Sveikatingumo specialistė pastebi, kad Utenoje vis daugėja žmonių, vaikštančių su šiaurietiško ėjimo lazdomis.
„Mano suburtame bendraminčių būrelyje šiuo metu yra 8 senbuvės, bet po truputį įsilieja ir studijos „FiguraGym“ trenerės. Kadangi studijoje prekiaujame „Leki“ šiaurietiškojo ėjimo lazdomis, tai pastebiu, kad vis jaunesni žmonės atranda ėjimo džiaugsmą“, – pabrėžė A. Raukštienė.
A. Raukštienė siekia tapti šiaurietiško ėjimo instruktore, o kol kas Utenoje nemokamus užsiėmimus ir įvairius žygius organizuoja Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.
„Sekame žygius vykstančius Lietuvoje, su malonumu kartas nuo karto juose sudalyvaujame. Šis hobis leido pažinti daug nuostabių žmonių iš visos Lietuvos“, – sakė ji.
