„Utenos Utenis“, vos paskelbus karantiną, pratybas perkėlė į virtualią erdvę. Klubo ir akademijos auklėtiniai, netekę galimybės treniruotis stadione, gavo naują alternatyvą – nuotolines treniruotes realiu laiku.
Nuo kovo 17 dienos buvo surengta apie 100 treniruočių nuotoliniu būdu, o jose dalyvavo apie 75 proc. akademijos ir klubo žaidėjų. Užsiėmimai vyko jau daugiau nei 5500 minučių, o futbolininkai taip pat dar papildomai turi atlikti individualias namų užduotis. Didelis aktyvumas leidžia klubui tikėtis, kad pasibaigus karantinui, didžioji dalis žaidėjų bus puikiai pasiruošę kibti į darbus jau ant įprastos vejos.
Nuotolinių treniruočių idėja sužavėjo ir „Utenos Utenio“ auklėtinių tėvus, mat jaunimas gali prasmingai ir naudingai leisti laiką namuose.
Inos Klezienės dukra Neda – Lietuvos merginų jaunimo rinktinių narė, žaidžianti WU15 akademijos komandoje ir pagrindinėje moterų ekipoje A lygoje. Ji iki šiol nepraleido nei vienos treniruotės.
„Nesvarbu, ar treniruotės yra lauke, ar nuotoliniu būdu, Neda jas lanko visą laiką. Per trejus metus ji yra praleidusi tik tris treniruotes, todėl nesvarbu, kokie užsiėmimai bebūtų, tai nesukelia problemų. Nekantriai laukia treniruočių, mėgaujasi ir sportuoja su malonumu, – kalbėjo I. Klezienė. – Ji savo kambaryje išsirinko patogiausią vietą sportui ir patogiai atlieka visas užduotis. Ji taip pat atsakingai žiūri ir į mokyklos reikalus, todėl labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo dukra“.
Dar vienas „Utenos Utenio“ auklėtinis Vilandas Fiodorovas nuo kovo 18 dienos nepraleido nei vienos treniruotės. Ankščiau jis suderino tiek futbolo, tiek šokių treniruotes, todėl aktyviam jaunuoliui karantinas – ne kliūtis sportuoti.
„Jis noriai dalyvauja treniruotėse. Iš tikrųjų nematau, kaip jis treniruojasi, nelendu į jo kambarį, bet iš treniruotės jis grįžta šlapias. Tai reiškia, kad treniruotės yra veiksmingos. Jis kambaryje turi pakankamai vietos įvairiems pratimams. Žinoma, su kamuoliu daug neprisispardysi, bet čia jau reikia palaukti, kol bus galima grįžti į stadionus. Esu labai patenkinta, kad mano vaikas yra užsiėmęs“, – teigė V. Fiodorovo mama.
Albino Ančiaus atžalos Eimantas (U11) ir Eivilė (WU15) per nuotolines treniruotes sportuoja kartu, tik individualias užduotis Eivilė atlieka pagal merginų komandos programą. Abu jaunieji futbolininkai iki šiol nepraleido nei vienos treniruotės.
„Vaikai stengiasi, dega noru ir treniruotes lanko atsakingai. Ko gero, jie dabar dar net atsakingiau žiūri į namų darbus, kuriuos užduoda treneriai, negu anksčiau po treniruočių stadione. O pačią nuotolinių treniruočių idėją aš vertinu 11-uku dešimtbalėje sistemoje.
Tai labai šauni iniciatyva. Ji garantuoja ir vaiko užimtumą, ir jo lavinimąsi. Erdvės mes turime pakankamai, bet iš tikro jos galima rasti bet kur, kai tik yra noras“, – pabrėžė A. Ančius.
Jolantos Turovienės du vaikai sportuoja „Utenyje“. Linas žaidžia U9/U10 komandoje, o vyresnysis Domas nuo žiemos treniruojasi su pagrindine vyrų ekipa.
„Sportas nuotoliniu būdu tokioje situacijoje yra viena iš išeičių. Žinoma, tam reikia turėti kažkiek erdvės, bet labai džiaugiuosi, kad tokiomis sąlygomis nenutrūksta treniruočių procesas. Sūnūs noriai treniruojasi, treneriai sugalvoja įdomių užduočių – ne tik fizinių, bet ir protinių. Džiaugiuosi, kad vaikai užimti. Mes į viską labai lanksčiai žiūrime, susideriname, kad būtų pakankamai vietos, kad prisiderintume ir prie ugdymo mokytojų. Viskas vyksta sklandžiai“, – mintimis dalinosi J. Turovienė.
Nuotolinėmis treniruotėmis užsiima ir patys jauniausi „Utenio“ akademijos auklėtiniai.
„Mano vaikams viskas patinka, kas susiję su kompiuteriais, todėl vien tai jau suteikia naudą. Nuotolinės treniruotės yra geras laiko praleidimo būdas, nes jie gali sportuoti namuose, o ir tėvams gerai yra pajudėti kartu, – šypsojosi Marko (U6) ir Kasparo (U8) mama Rūta Vitkūnienė. – Turėjome pakankamai erdvės, todėl jokių problemų pereiti prie nuotolinių treniruočių nebuvo. Vaikai noriai sportuoja – kaip eidavo į treniruotes lauke, taip dabar atidirba tas valandas namuose“.
Pasak „Utenos Utenio“ valdybos pirmininko Vaidoto Rastenio, organizuojant nuotolines treniruotes realiu laiku labai svarbus yra bendras klubo, trenerių, tėvų ir vaikų darbas.
„Esame labai dėkingi tėvams, kurie tai supranta ir padeda vaikus „atvesti“ į treniruotes. „Atvedimas“ – pirmiausia tai sąlygų sudarymas: mobilus įrenginys, interneto ryšys, vieta, kur galima sportuoti, taip pat reikalinga, kartais elementarus paraginimas ar klausimas: „O kada šiandien tau treniruotė?“. Yra daug smulkmenų, kurias padeda išspręsti tėvai.
Žinoma, Iškyla ir iššūkių dėl ryšio, įrenginių pasidalinimo, vaikų ir tėvų motyvacijos, realiai kai kuriems ir vietos klausimas. Bet kalbantis, klausiant ir klausant, visus iššūkius galima išspręsti. Teisybę sako tie, kurie pastebi, kad šis laikas yra ir žmonių kūrybingumo išbandymas“, – teigė V.Rastenis.