Šiaurietiškojo ėjimo entuziastai, tarp kurių – „Mūsų Utenio“ nariai, 12-tąjį kartą žygiavo Lietuvos pajūriu nuo Latvijos iki Rusijos sienųJau dvyliktą kartą paskutinį rugsėjo savaitgalį aktyvaus laisvalaikio ir šiaurietiškojo ėjimo mėgėjai susirinko prie pasienio posto su Latvija ir per keturias dienas nužygiavo iki Rusijos sienos Kuršių nerijoje.
Tradiciškai šis žygis skirtas paminėti pasaulinę širdies dieną. Tradiciniame žygyje kasmet dalyvauja ir klubo „Mūsų Utenis“ nariai, kurių gretos šių metų žygyje buvo pagausėjususios. Per keturias dienas žygio dalyviai įveikė daugiau nei 100 kilometrų.
„Šiais metais sulaukėme daugiau nei 200 dalyvių, labai smagu, kad aktyviai prisijungė šiaurietiškojo ėjimo entuziastai iš Utenos, – pastebėjo šiaurietiškojo ėjimo instruktorius, žygių Lietuvos pajūriu rengėjas Arūnas Milkus. – Pats žygis – tradicinis, todėl ypatingai neišsiskyrė iš ankstesnių. Rinkosi šiaurietiškojo ėjimo entuziastai, bendraminčiai, kurie smagiai ir aktyviai praleido laiką“.
Pasak A. Milkaus, ne visi žygio dalyviai nuėjo visą atstumą, kasmet 100 kilometrų įveikia tik patys ištvermingiausieji. Kiti – patys pasirenka kiek ir kokių atkarpų žygiuoti, pasirenka vienos ar dviejų dienų atkarpas – tam jokie reikalavimai nėra keliami. Vienintelis reikalavimas – privalomos šiaurietiškojo ėjimo lazdos.
Ėjikai, kaip visada, įveikė keturias atkarpas. Pirmą dieną nuo Lietuvos ir Latvijos riboženklio žygiavo iki Palangos, kur apsistojo nakvynei, antrąją dieną žygeiviai keliavo iš Palangos į Klaipėdą, o po nakvynės uostamiestyje per trečią dieną pasiekė Juodkrantę. Pernakvoję Juodkrantėje, šiaurietiškojo ėjimo mėgėjai leidosi į paskutinį etapą: Nida – Lietuvos-Rusijos pasienis.
Pirmą kartą žygyje dalyvavęs, tačiau visus 100 kilometrų įveikęs „Utenos Utenio“ kineziterapeutas Aurimas Tilindis tvirtino, kad tiek jam, tiek kartu žygiavusiai draugei Gretai, tai buvo nemenkas savęs išbandymas. „Rekomenduju visiems išbandyti! Eiti paplūdimiu yra gana sunku, bėgti – lengviau, todėl kartais, kai pasidarydavo labai sunku, mes bėgdavome, – prisiminė jis. – Nužygiavome visus 100 kilometrų ir parsivežėme tik geriausias emocijas, jau dabar planuojame dalyvauti žygyje kitais metais ir kviečiame visus prisijungti!“
