Atsiprašome, tačiau Jūsų naršyklė negali atvaizduoti svetainės turinio.
Prašome atidaryti svetainė su kita naršykle, pvz. Mozilla Firefox (atsiųsti galima čia)
herb
instagram fb youtube
RUNGTYNĖS
  • LFF I lyga  XXVI turas
    1
    -
    0
    Džiugas
    vs
    Utenis
    2018 spalio 20, 14:00
    , Telšių stadionas
TURNYRO LENTELĖ
R P L Pr + - SK
1 Panevėžys 26 18 4 4 77 26 51 58
2 Dainava 26 17 6 3 59 22 37 57
3 Banga 26 18 0 8 51 24 27 54
4 Nevėžis 26 16 5 5 63 31 32 53
5 Džiugas 26 14 3 9 48 34 14 45
6 Vytis 26 13 5 8 67 43 24 44
7 Pakruojis 26 13 3 10 44 44 0 42
8 Utenis 26 12 5 9 46 33 13 41
9 Stumbras B 26 10 6 10 42 37 5 36
10 NFA 26 8 3 15 44 45 -1 27
11 Trakai B 26 7 5 14 39 59 -20 26
12 Žalgiris B 26 6 3 17 26 57 -31 21
13 Kupiškis 26 4 2 20 46 91 -45 14
14 Koralas 26 1 0 25 5 111 -106 3
2018 10 21
Tarp varžybų

Švedijoje futbolas – socialinis reiškinys

Futbolo akademijos „Utenis“ vadovas Vaidotas Rastenis, tęsdamas pažintis su užsienio šalių futbolo sistemomis, lankėsi Švedijoje

V. Rastenis džiaugėsi galėjęs įgyti puikios, neįkainojamos patirties, kurios dalimi pasidalino. 

 

Apie Švedijos futbolą

Švedijoje mažėja tiek klubų, tiek futbolą žaidžiančiųjų, tiek savanorių. Susiduriama su kokybės kontrolės problema ir didžiuliu regioninių futbolo federacijų vykdomos veiklos kokybės skirtumu: didžiausioje regioninėje federacijoje dirba 30 žmonių, o keliose mažiausiose tik po vieną. Visi keliasi į Stokholmą, kaime (regionuose) nebeliko žmonių. Futbolo bendruomenė sunkiai randa kalbą su Stokholmo savivaldybe dėl sporto objektų statybos ir priežiūros. Maži klubai nebendrauja su nacionalinė futbolo federacija ir iš jos tiesiogiai negauna jokios paramos.

 

Tačiau problemų yra visur ir visada galima akcentuoti jas arba bandyti suprasti, kaip jos sprendžiamos šalyje, kurios futbolo federacija yra viena iš FIFA steigėjų, pati federacija įkurtą 1904 m., jos vyrų rinktinė – žaidė Pasaulio čempionato finale, dar du kartus – pusfinalyje, pasiekė ir Europos čempionato pusfinalį, tapo Olimpinė čempione, dukart olimpiadoje laimėjo bronzą. Moterys taip pat žaidė Pasaulio čempionato finale, o 2011 m. laimėjo bronzą, buvo Europos čempionės, dar tris kartus žaidė finale. Klubas, kuriame lankėmės, kitąmet švęs 100-mečio jubiliejų.

 

Yra kuo didžiuotis. O tai, anot Švedijos futbolo federacijos Techninio direktoriaus, pasiekti padėjo tradicijos, mokymosi kultūra (trenerių, savanorių edukacija):  Pasisekė, kad II pasaulinis karas beveik nekliudė, lyginant su Europa, todėl buvo išlaikytas kultūrinis ir ekonominis nuoseklumas“. (Didieji vyrų futbolo laimėjimai buvo pasiekti 1948-1958 m.).

 

Tačiau ne viskas čia rožėmis klota. Vieną viziją ir tikslus turi savivaldybė, kitą – futbolo federacija, trečią nuomonę ir apibendrinimą pateikia penktos lygos klubas, kuris dar pernai žaidė 6-oje. 

 

Švedijos futbolo federacijos atstovas pasakojo, kad pie 1/3 visų sporto veiklų Švedijoje sudaro futbolas (treniruotės, įvairaus lygio varžybos). Natūralu, kad futbolo federacija nori daugiau dėmesio ir pagalbos iš valstybės, o valstybė nori suteikti galimybę vaikams išbandyti kuo daugiau sporto šakų. 

 

Prieš 5-6 metus Švedijos futbolo federacija pradėjo glaudžiau bendradarbiauti su universitetais tyrimų ir edukavimo srityse. Dabar stengiamasi kuo daugiau sprendimų priimti remiantis tyrimais ir jų analize. Po vieno tokio tyrimo, stebėjimų ir diskusijų, trukusių 5 metus, buvo prieita prie išvados, kad turi keistis vaikų varžybų vykdymo sistema. Tad nuo 2019 m. vaikai 11x11 pradės žaisti tik nuo 15-os, o patys mažiausi, jei jau norima vykdyti varžybas, turėtų žaisti 3x3 su bortais, o tiksliau su tinklais. Vyko įvairios studijos, kas labiausiai ir kokiame amžiuje vaikams padeda tobulėti ir po ilgų diskusijų buvo priimtas sprendimas žaisti būtent taip.

 

Visiems įdomu ir mes tarpusavyje diskutavome, kur esame stiprūs ir gal geresni nei švedai ar islandai. Turbūt ikimokykliniame amžiuje. Dar kartą įsitikinau, kad vaikai konkrečios komandinės sporto šakos treniruotes gali pradėti lankyti 7-8 metų, gal ir 9. Iki tol jie turi išbandyti įvairias sporto šakas. Priežastys mažiausiai dvi: įvairios sporto šakos lavina įvairesnius raumenis, reikalauja skirtingų gebėjimų, vaikai auga labiau koordinuoti ir net atviresni.

 

Dar viena priežastis – Švedijos futbolo federacijos tyrimas parodė, kad daugelis žmonių viena veikla užsiima 7-10 metų, vėliau ieško kitų. Futbolo federacija ir savivaldybė mato, kad vaikai per anksti pradeda lankyti futbolo treniruotes – nuo 4-5 metų, o didžiausias „atkritimas“ įvyksta 11-14 metų tarpsnyje.

 

„Nėra vienos konkrečios priežasties, kodėl vaikai nebelanko futbolo treniruočių ir kodėl mažėja klubų, bet viena iš jų – per anksti pradėtos lankyti treniruotės,“ – sakė Švedijos futbolo federacijos Techninis direktorius.

 

Apie tai vertėtų pagalvoti ir treneriams, kurie eina į darželius ir ten veda užsiėmimus vaikams. T.y. užduoti klausimą: „Ką aš darau? Ar ateinu vesti futbolo treniruotę ar sporto ir judriųjų žaidimų užsiėmimą su kamuolio paspyrimu?“

 

Dar viena priežastis, kodėl mažėja žaidžiančių futbolą – mažėjantis savanorių skaičius. Absoliuti dauguma vaikų futbolo trenerių, išskyrus kelias (iš viso Švedijoje yra 3000 klubų) didžiųjų klubų akademijas – savanoriai. Susirinko vaikų grupė į vietinio klubelio treniruotes ir pirmas klausimas, kurį sprendžia klubo valdyba – kas treniruos vaikus. T.y. pirma atsiranda vaikai, tada ieškomi treneriai. Paprastai klubo valdyba kreipiasi į vaikų tėvus ir mamas ir klausia ar atsiras 2-3 savanoriai, kurie treniruos komandą. Paprastai atsiranda. Jei ne, tuomet greičiausiai treniruotės nevyks. Ir čia mums iškilo klausimas, ar galima tai vadinti savanoryste? Nes pasirinkimo iš esmės nėra, o tavęs laukia reguliarios 2-4 treniruotės per savaitę, kur esi ne asistentas, bet turi viską paruošti ir įgyvendinti, o dar varžybos savaitgalį. Tam reikia daug laiko ir rimtų įsipareigojimų. Viena iš priežasčių, kodėl savanorių mažėja, ypač sostinėje, yra būtent ši.

 

Sprendžiant šią problemą ir norėdama gerinti treniruočių kokybę, Švedijos futbolo federacija daug dėmesio skiria trenerių edukacijai. „Šalis labai didelė, kad nuolat keliautume ir galėtume vietoje padėti visiems. Iš pietų nukeliauti į šiaurę, tas pats, kas iš pietų Švedijos nukeliauti į Romą – apie 1500 kilometrų, - situaciją vaizdžiai nupiešė techninis direktorius. – Tai yra iššūkis, kurį norime įveikti. Daug trenerių neturi licencijų, bet norime padaryti, kad visi dirbantys su vaikais turėtų bent C licenciją. Dabar vyksta diskusijos su Vykdomuoju komitetu, kad toks reikalavimas atsirastų nuo 2020 ar 2022 metų”.

 

Turbūt natūraliai savanorystės Švedijos futbolo dar labiau sumažės, bet dėl kultūrinių ypatumų tikrai visiškai neišnyks ir bus gana ženkli. Mokymasis trenerių kursuose ir reguliarus darbas vakarais bei savaitgaliais atves prie to, kad Švedijoje, kaip ir Islandijoje, treneriams tai bus antrasis darbas, už kurį gaunamas kažkoks atlyginimas ir priedas prie pagrindinio darbo atlyginimo. Pasikalbėjus su savivaldybės ir nedidelio klubo valdyba bei treneriais, supranti, kad tai įvyks ne per 3 ir gal net ne per 5 metus. Bet švedai eis tuo keliu, kuriuo dabar bando eiti lietuviai, tik iš priešingos pusės. Mes keliaujame dalinės savanorystės link. Ir mes su jais galime susitikti kažkur pusiaukelėje, prie sankryžos, kurioje teks paskuti į kažkurią pusę. Gal tai galimybė ir dalį iššūkių galėtume išpręsti drauge?

 

Švedijos futbolo federacijos Techninis direktorius įvardino esminį vaikų futbolo principą: „Leiskime vaikams žaisti ir rasti savo sprendimus. Todėl mes leidžiame vaikams žaisti gatvės futbolą“.

 

Mažo klubo gyvenimo aprašymas

Prieš 4 ar 5 metus „Essinge IK“ klubo U13 klubo komanda pralaimėjo vaikų čempionato rungtynes „Solnos AIK“ U12 – 0:19. Po rungtynių Esingės komandos trenerė pakalbėjo su kolegomis iš Solnos. Po kurio laiko, visų Stokholmo klubų valdybų nariai jau dalyvavo viename posėdyje Stokholmo federacijoje ir sprendė, ką daryti dėl lygių skirtumų. Nes tai nebuvo vienintelis toks rezultatas.


Metais jaunesnė Solnos komanda į lygą buvo priimta išimties tvarka. Tokių atvejų pasitaiko ir Lietuvoje. Šiaip, didžiųjų klubų komandos varžydavosi atskirai. Kažkas panašaus į mūsų Elitinę lygą. O čia buvo pritaikyta išimtis, nes jie jaunesni. Bet pasirodo daug stipresni už ne vieną komandų, nes:
tuo metu „Solnos AIK“ vykdė vaikų atranką į futbolo grupes nuo 8 metų. Vienų metų grupėje treniruodavosi apie 100, kartais daugiau vaikų (t.y. 6-7 komandos), kurie jau buvo atrinkti ar specialiai pakviesti į klubą, kaip „perspektyviausi“ savo metų žaidėjai Stokholme. Kiekvienų metų grupė ir tuomet ir dabar turi po licencijuotą vyr. trenerį, kuris sudaro treniruočių programas, planus, prižiūri procesą ir pan. visoms grupės komandoms. Bet kaip įprasta Švedijoje, treniruotes veda tėvai-savanoriai.


„Essinge IK“ ir tuomet ir dabar dirba tik savo saloje, kurioje gyvena apie 2 500 žmonių, o vienų metų komandą sudaro keliolika vietinių ir vienas kitas atvažiuojantis vaikas, nes klube mokamas tik nario mokestis, o mokestis už treniruotes netaikomas. Licencijuotų trenerių tuomet neturėjo, buvo tik savamoksliai tėvai, o visi klubo darbuotojai – savanoriai.
Bet įdomiausia, ne tai, kad dabar vyksta atskiri čempionatai skirtingo lygio komandoms ir neleidžiama dalyvauti jaunesnėms elitinėms komandoms, bet tai, kas nutiko su „Solnos AIK“ vaikų ugdymo programa. Prieš dvejus metus klubas atsisakė atrankos arba vadinamo „skautingo“ iki 13 metų. „Nėra įrodymų, kad ankstyva atranka pasiteisina“, – sakė „Solnos AIK“ techninis vadovas Mark O‘Sullivan. 


„Niekas negali pasakyti ar 10 metų vaikas taps geru sportininku, – jam antrino Stokholmo savivaldybės Sporto skyriaus vadovas. – Gal tik 18-mečiui galima, kiek drąsiau prognozuoti ateitį“.


Kad vaikai iki 13 metų ar ilgiau turi žaisti gatvės futbolą sau įprastoje aplinkoje, be jokių atrankų, minėjo ir Švedijos futbolo asociacijos techninis direktorius. 
Tad visi trys skirtingų organizacijų žmonės, kurie dėl daugelio dalykų turi skirtingas nuomones ir požiūrius, vieni kitiems turi pastabų, sutaria dėl vieno – jokių atrankų ar „skautingų“ bent iki 13 metų, o gal ir kiek ilgiau.


„Per 5 metus pagrindinę komandą papildė 8 akademijos auklėtiniai, – statistiką pateikė „Solnos AIK“ techninis vadovas. – „Penki iš jų į klubo sistemą atėjo 15-16 metų. Teko atlikti studiją su FC „Barcelona“ mokslininkais dėl vaikų ir jaunimo mokymų programų. Žinau, kad šiuo metu yra tik vienas žaidėjas pagrindinėje komandoje, kuris treniravosi akademijoje nuo 8 metų – Sergi Palencia – ir dabar jis yra paskolintas. Visi kiti akademijos auklėtiniai atvyko į Akademiją būdami 14-os ar vyresni”.


„Tai, ką daro „Solnos AIK“, jos techninis vadovas, yra ateitis. Dabar jie sulaukia daug pasipriešinimo, net grąsinimų, bet daugelis klubų greitai pasuks šiuo keliu“, – apibendrino „Essinge IK“ klubo valdybos nariai. 


Tai nereiškia, kad Solnos klubas nebeturi jaunesnių vaikų grupių, jos yra, bet jose žaidžia tik vietiniai vaikai, niekas neatrinkinėja, nesudarinėja rinktinių, nekviečia talentingų vaikų iš kitų klubų ar jų teritorijų. Klubas pradėjo aktyviau dirbti bendruomenėse. Jo treneriai dabar vaikšto į mokyklas ir veda užsiėmimus tik tos mokyklos vaikams. Yra ir socialinės arba gatvės vaikų komandos, neįgaliųjų ir panašios. 

„Futbolas – pirmiausia yra socialinis reiškinys. Ne technika, taktika, bet socialinis reiškinys, kur žmonės aikštėje priima sprendimus remdamiesi savo patirtimi, – užtikrintai rėžė Mark O‘Sullivan. – Futbolą žaidžia individualybės, ne robotai. Yra atlikti tyrimai, kurie patvirtina, kad visi aukščiausio lygio žaidėjai perdavimus atlieka skirtingai. Jei mūsų tikslas paruošti žaidėją, kuris žaistų aukščiausiame lygyje, kodėl mes visus vaikus mokome identiškos perdavimo ar smūgiavimo technikos? Lankstome juos, kraipome pėdas, klubus. Kodėl mes vaikui, prieš jam priimant sprendimą, pasakome atsakymą?“.

Todėl Solnos treniruočių sistemoje izoliuoti pratimai ir „driblingai“ aplink bokštelius neužima svarbios vietos. Didžiausią dėmesį kreipia ir labiausiai akcentuoja bendravimą (social interactions) ir futbolo supratimą.


„Mes ieškome trenerių, kurie supranta, gilinasi į futbolo esmę („Have understanding in football“), o ne tokių, kurie supranta apie futbolą („Have understanding of football“), – toliau klubo ir futbolo apskritai filosofiją dėstė „Solno AIK“ techninis vadovas. – Yra daug žmonių, kurie nuostabiai valdo kamuolį, turbūt Pippo Inzaghi taip negalėtų padaryti, bet jie niekada netapo futbolininkais, o Pippo mušė įvarčius. Jie nesuprato futbolo esmės. O futbolo esmė slypi bendravime ir sprendimų priėmime. Todėl mes dažnai vaikams užduodame klausimus. Kartais prašome vaikų, kad jie grįžę namo papasakotų tėvams, ką jie darė treniruotėse ir kodėl, taip vaikai tampa tėvų mokytojais“.


Pavyzdžiui, treneriai mažų vaikų klausia: „Kokį plotą – didelį ar mažą apginti, uždengti lengviau?“. Vaikai pagalvoja ir sako, kad mažesnį. Toliau vyksta pratimas be paaiškinimo, ką atlikti, tik su užduotimi išsaugoti kamuolį ir/ar įmušti įvartį/apsiginti.


Dabar klube yra mokslinių tyrimų skyrius, kuriame dirba 2 mokslininkai, o jam vadovauja Mark. Jie glaudžiai bendradarbiauja su mokymų skyriumi, kuris vykdo visų trenerių edukaciją.


Būtent dėl tyrimų buvo priimtas sprendimas vengti dažnai pasikartojančių technikos lavinimo pratimų ir individualių treniruočių, nes tai didina traumingumą ateityje. Argumentai: vaiko kaulai ir kremzlės dar nesusiformavusios, todėl jiems reikalinga kuo įvairesnė fizinė veikla, o ne dažnai pasikartojantys ir tie patys pratimai. Tai susiję ne tik su psichologija, bet ir su fiziologija, nes taip mes (de)formuojame vaiko kūną.
Sprendimą keistis priėmė klubo valdyba. Tuomet pasirašė sutartį su Mark O‘Sullivan ir jam patikėjo visą pokyčių įgyvendinimą, o kad jis galėtų ramiai dirbti tiesioginį darbą, pokyčių veidu (arba buldozeriu, kaip kam patogiau) tapo vienas iš valdybos narių. 

Organizavimas

Klubas, kuriame viešėjome, Lietuvoje turbūt atitiktų SFL A arba Vilniaus regiono III lygos klubą. Įsikūręs sostinėje, pernai vyrų komanda pakilo iš 6 lygos į 5, o šiemet sugebėjo išsilaikyti joje. Šios lygos divizione, kuriame žaidžia „Essinge IK“, dalyvauja tik Stokholmo komandos. Moterų komanda dalyvauja 3 lygos pirmenybėse, kadangi jų yra mažiau, joms tenka pavažiuoti ir už Stokholmo ribų ar nuplaukti į Gotlandą. Dar vienas skirtumas – klubas turi ir vaikų. Klubas vienija apie 300 aktyvių narių, jame yra 12 komandų (10 vaikų ir jaunimo ir 2 suaugusiųjų). Klubo biudžetas, priklausomai nuo metų, 30-40 tūkstančių eurų. Kaip sakė klubo valdybos nariai, žaidimas dabartinėse lygose yra tai, kur realiai gali dalyvauti klubas. Jei kiltų į aukštesnę lygą, tektų didinti nario mokestį arba įvesti treniruočių mokestį, o to jie visai nenori. Apytiksliai, kilimas į aukštesę lygą pareikalautų dvigubai daugiau pinigų pirmai komandai (nesvarbu moterų, ar vyrų). 

 

„Bet jei iškovotume tokią teisę – eitume į aukštesnę lygą. Ieškotume sprendimo būdų. Jei nepavyktų surinkti didesnio biudžeto, dalyvautume su tokiu, kokį turime“, - sakė „Essinge IK“ valdybos pirmininkas.

 

Klubas neturi savo bazės. Treniruojasi savivaldybės pastatytoje ir (ne)prižiūrimoje aikštėje. Yra pastatyti ir klubo namai, kuriais naudojasi visi, bet pirmumo teisę turi „Essinge IK“. Teoriškai aikščių užimtumo tvarkaraščius sudarinėja savivaldybė, bet praktiškai juos susiderina klubai. Nes kartais pagal algoritmą parenkami tokie laikai, kuriais negali pasinaudoti iš kitų rajonų atvykstančios komandos, todėl juos realiai užima „Essinge IK“. 

Žiemą aikštė nuo sniego nevaloma, bet šviesos, kai sutemsta, iki 22 val. šviečia ir kas nori gali eiti sportuoti. Paprastai niekas neina, išskyrus „Essinge IK“ komandas. Kai pasninga, treniruotės nevyksta arba persikelia į sales. Klubas skiria minimalias lėšas nuomos kainai padengti, bet realiai už sales papildomai moka tėvai. Todėl galima sakyti, kad 2 mėnesius, sausį ir vasarį, treniruotės nevyksta. 

 

Klube savanoriauja maždaug 35 treneriai (jie savanoriai ir šis skaičius svyruoja), visi jie yra kažkurio iš vaiko mama ar tėtis. Paprastai savanorystė užtrunka, kol vaikams sukanka 15 metų. Kažkas iš labiau patyrusių (pvz. esamų ar buvusių klubo futbolininkų) perima komandą, kuomet prasideda žaidimas 11 prieš 11. Vėliau tėvai arba imasi kitų darbų klube ir toliau savanoriauja arba savanorystę baigia.

 

Viena iš klubo valdybos narių savanorystę klube pradėjo prieš 22 metus, kai antras jos sūnus atėjo į klubo treniruotes. Su pirmojo sūnaus komanda dirbo jos vyras. Ji treniravo komandą iki 16 metų, tuomet komanda išsiskirstė, kas ėjo žaisti į pagrindinę komandą, kas į kitas, o kas baigė „karjerą“. Bet ji liko klube savanore, kaip valdybos ir klubo sekretorė. Šios savanoriškos pareigos jai „kainuoja“ 3-4 vakarus per mėnesį ir kartais – savaitgalį.

 

Dabar abu jos sūnūs žaidžia pagrindinėje komandoje, o kaip ji pati prisipažino, jos savanorystė ir dalyvavimas klubo valdyboje truks tiek, kiek jos vaikai žais. „Tai lyg šeimos verslas“, – su šypsena situaciją apibūdino valdybos pirmininkas.

 

Pasidomėjus ar nesunku būti treneriu, kai reikia treniruoti savo vaiką, prieš 15 metų iš JAV, Montanos valstijos, į Švediją persikraustęs dabar „Essinge IK“ valdybos narys ir klubo rėmėjas sakė: „Tai yra iššūkis, kartais elgiesi per griežtai, kartais priešingai – leidi per daug. Negali būti abejingas savo vaikui“. Amerikietis, vedęs suomiškų šaknų turinčią švedę prisipažino: „Bet šiaip, būtų gal sunkiau, jei tavo vaiką treniruotų kitas, o tu treniruotum jo vaiką. Žinot, kaip būna kartais tarp tėvų dėl vaikų... Kita vertus, jei dabar reikėtų treniruoti savo dvynukus, tikrai to nebedaryčiau.“

 

„Sunku vadovauti ne 35 trenerių kolektyvui, sunku vadovauti 35 trenerių-savanorių kolektyvui“, – sakė klubo pirmininkas, paklaustas, kaip pavyksta sukoordinuoti kolektyvo darbą. – „Džiaugiuosi, kad jau keleta metų atsiradęs bendravimas tarp trenerių ir komandų. Iki tol visiems rūpėjo tik savo komanda ir treneriai dažnai nepažinodavo vieni kitų, jau nekalbant apie kitos komandos vaikus, bet kai prasidėjo trenerių kursai, kuriuos organizavo Stokholmo futbolo asociacija, atsirado ir klubo dvasia, dabar daug dažniau susitinkame, aptariame darbus. Pora metų jie nebeorganizuoja mokymų, tad šiemet juos suorganizavome patys. Tiksliau pradėjome bendradarbiauti su profesionalių trenerių asociacija, kuri organizavo vasaros stovyklą mūsų klubo vaikams, o dabar, kaip priedą prie to suorganizuos pora seminarų treneriams. Bendravimas tarp komandų yra ypatingai svarbus. Tuo įsitikinome per keletą metų“.

 

FK „Ataka“ nuotraukoje – Vaidotas Rastenis su „Essinge IK “ valdybos nariais jų klubo namuose.