Atsiprašome, tačiau Jūsų naršyklė negali atvaizduoti svetainės turinio.
Prašome atidaryti svetainė su kita naršykle, pvz. Mozilla Firefox (atsiųsti galima čia)
herb
instagram fb youtube
RUNGTYNĖS
  • LFF I lyga  XXIV turas
    0
    -
    4
    Utenis
    vs
    NFA
    2018 spalio 6, 14:00
    , Utenio stadionas
  • LFF I lyga  XXVI turas
     
    -
     
    Džiugas
    vs
    Utenis
    2018 spalio 20, 14:00
    , Telšių stadionas
TURNYRO LENTELĖ
R P L Pr + - SK
1 Panevėžys 25 17 4 4 75 25 50 55
2 Dainava 25 16 6 3 53 22 31 54
3 Nevėžis 25 16 5 4 62 29 33 53
4 Banga 24 16 0 8 46 24 22 48
5 Vytis 25 13 5 7 65 40 25 44
6 Džiugas 25 13 3 9 47 34 13 42
7 Utenis 25 12 5 8 46 32 14 41
8 Pakruojis 25 12 3 10 42 44 -2 39
9 Stumbras B 25 10 6 9 42 35 7 36
10 NFA 25 7 3 15 41 45 -4 24
11 Trakai B 25 6 5 14 36 57 -21 23
12 Žalgiris B 25 6 3 16 26 55 -29 21
13 Kupiškis 25 4 2 19 46 85 -39 14
14 Koralas 24 1 0 23 5 105 -100 3
2018 10 07
Tarp varžybų

Minė „islandiško stebuklo“ mįslę

Futbolo akademijos „Utenis“ vadovas Vaidotas Rastenis viešėjo Islandijoje, kur susipažino su vieno iš klubų organizacija, veikla bei Islandijos futbolo sistema.

Dar karštais savo įspūdžiais pasidalinęs V. Rastenis išsamiai papasakojo apie „Islandiško stebuklo“ fenomeną ir jį kūrusius bei kuriančius žmones.

 

Klubas „Fylkir“, kuriame praleidome beveik pusantros dienos – nedidelis. Pusiau profesionalus. Futbolo sekcijoje yra 600 nuolat žaidžiančiųjų, iš jų 500 – jaunuoliai iki 19 metų, 100 – įvairaus vyresnio amžiaus kamuolį spardančių žmonių, 400 vaikinų, 200 merginų. Klubas veikia vienoje Reikjaviko dalyje, kurioje gyvena apie 10 000 žmonių. Stadionas talpina 2 000 žiūrovų. Į rungtynes renkasi apie 1 000. 


Užpernai klubas kiek kluptelėjo, todėl pernai žaidė antrojoje lygoje, ją laimėjo, o šį sezoną jau baigė aukščiausiosios lygos 8 vietoje (iš 12).
Pagrindinėje komandoje žaidžia vietiniai, klube užaugę žaidėjai. Yra tik du legionieriai, vienas – iš kito Islandijos klubo, kitas – iš Trinidado ir Tobago. 


Vyriausia klubo akademijos grupė – U19, kurią sudaro trijų skirtingų metų jaunuoliai. T. y., kita akademijos grupė – U16, toliau U14 ir jaunesnių vaikų grupės sudaromos jau pamečiui. Kiekvienoje grupėje yra trys komandos. Visos komandos ištisus metus treniruojasi lauke. Jaunesni vaikai turi po vieną treniruotę per savaitę manieže. Vaikus klubas renka nuo 4-5 metų, reguliarias treniruotes jie pradeda lankyti nuo 6 metų ir jau visus metus dirba lauke.

Vaikų ir jaunių varžybos vyksta tik darbo dienomis su labai retomis išimtimis savaitgalį.

Vadinamojo „skautingo“ (talentų paieškos ir atrankos kitų klubų daržuose) klubas nevykdo.
B komandos klubas neturi. Klubo sporto direktorius paaiškino, kad Islandijoje didieji klubai neturi B arba dublerių komandų, visi bendradarbiauja su kitais, žemesnėse lygose žaidžiančiais, ir ten siunčia pasisemti patirties savo jaunimą. „Fylkir“ bendrauja su 4 lygos klubu.


Lygos sezonas prasideda gegužę, baigiasi rugsėjo pabaigoje. T.y. trunka 5 mėnesius. Sausio – kovo mėnesiais vyksta įvairūs, įvairaus lygio taurių turnyrai.


Klubo treniruočių ir varžybų vykdymo bazę sudaro dvi pilnų matmenų ir viena maža (8x8) dirbtinės dangos aikštės. Taip pat yra žolės plotas, kuris nebenaudojamas, nebent kartais, vasarą. 

 

Prieš mėnesį pagrindinėje aikštėje vietoje žolės dangos buvo paklota dirbtinė danga, su laistymo sistema ir šildymu: „Islandijoje turime daug karšto vandens, – juokdamasis sakė klubo sporto direktorius Hörður Guðjónsson. – Todėl dėl aikščių šildymo problemų neturime“. Dar yra du administraciniai pastatai su persirengimo kambariais ir kitomis erdvėmis. Viename įsikūrusi futbolo akademija ir kitų klube veikiančių sporto šakų atstovai, kitame, stadione, vis dar įrenginėjamame – futbolo klubo administracija.

 

Vaikai nemato problemos persiauti batus ir nusimesti kurpines koridoriuje, matyt nėra pakankamai persirengimo kambarių, bet dėl to nestresuoja.
O labiausiai nustebinęs dalykas pirmą dieną – kad viskas, kas vyksta iki treniruotės, vyksta pagal savotišką vietinę tvarką. Ta tvarka, prie kurios esame pripratę ar pratinami mes, prasideda tik treniruotės metu. 

 

Po pažinties su „Fylkir“ veikla laukė svarbiausia vizito dalis – susitikimai su žmonėmis, kurie viršuje kūrė ir koordinavo „Islandijos stebuklu“ vadinamą procesą, prasidėjusį prieš 15 metų ir vykstantį iki šiol.

 

Į klausimą, kaip jūs, iš vidaus matote „Islandišką stebuklą“, kas buvo esminis lūžis pritraukiant vaikus į sportą ir kaip jūs jame dalyvavote, iki tol sklandžiai dalinęsi savo patirtimi ir nuomone trys klubo vadovai (o tai yra trys ketvirtadaliai pilnu etatu dirbančių klubo darbuotojų) nutilo, susižvalgė ir susimąstė. „Infrastruktūra. Greičiausiai esminis lūžis – valstybės pastatyta infrastruktūra. Mes specialiai nedalyvavome jokiose programose, nevykdėme mokymų, needukavome. Mes dirbome savo darbą. Gal mokyklose daugiau kalbėjo apie svarbą sportuoti. Mes tik dirbome savo darbą“, – sakė pagrindinės komandos vadovas. Valstybė 100 proc. išlaiko aikštes, sales, maniežus ir už tai klubai nieko nemoka. Moka tik už administracines patalpas, bet tam gauna finansavimą iš savivaldybės. Patys ieško pinigų tik A komandoms.

 

Klube pilnu etatu dirba 5 žmonės. Du yra klubo vadovai – vadovauja visoms klubo sporto sekcijoms. Vienas futbolo dalies vadovas ir finansininkas. Visi kiti yra antraeilininkai. Net ir vyrų bei moterų komandų treneriai (abi žaidžia aukščiausioje lygoje) bei akademijos techninis vadovas ar, kaip jie vadina, vyriausias treneris.

Todėl kalbėdami apie lygos reikalus ir kaip jiems pavyksta į stadioną privilioti 1 000 žiūrovų, kai jų „rajone“ ar lietuviams labiau suprantamas terminas – „seniūnaitijoje“ – gyvena 10 000 žmonių, atsakė trumpai ir greitai: „Facebook“. Visi likus mėnesiui iki sezono pradžios žino tvarkaraštį, jį „įsideda į galvas“, o mums reikia tik priminti. Neturime resursų klijuoti plakatus, daryti akcijas kaiminystėje užsakinėti reklamas laikraštyje ar radijuje. Visa tai daro pagrindinis lygos rėmėjas „Pepsi“. Mes palaikome santykius su bendruomene „facebook“ tinkle ir vaikų treniruotėse. O šiaip, čia visi pažįsta visus“. 

 

Visiems įdomu, kiek uždirba vietiniai futbolininkai žaisdami aukščiausioje lygoje. Iš 12 komandų, tik 3-4 yra profesionalios, kur žaidėjai visą dėmesį skiria futbolui ir iš to gyvena. „Fylkir“ klube geriausi žaidėjai gauna apie pusę vidutinės algos, kiti gauna apie trečdalį, o vietiniai jauni futbolininkai dažnai gauna kišenpinigius arba tik premijas už sužaistas minutes.

 

Moterų komandoje, kur žaidžia merginos nuo 15 metų, o vyriausiai yra 26, tik vyresnės futbolininkės gauna kišenpinigius ir tik legionierė iš Serbijos gauna atlyginimą, dalį – už futbolą, dalį – už darbą klube. 

 

Teko apsilankyti BATTAR (battar.net) rūsyje, kur gimsta dar viena futbolo treniravimo sistema skirta iš esmės pamatiniams futbolininko įgūdžiams, į ką kreipia dėmesį visi skautai ir agentai atsirinkdami žaidėjus: pirmas lietimas, judėjimas aikštėje, perdavimas. 

 

 „Fylkir“ svajoja, kad per 5 metus ir jie turės nedidelį maniežą, bet kol to nėra, jie treniruotes vykdo lauke. Jie žino, kad jų treniruočių metodai neleidžia išauginti techniško žaidėjo, bet taip pat žino, kad moka ir gali auginti tvirtus, ištvermingus, drausmingus kovotojus. Tą ir daro. 

 

Klubas, nepaisant visos valstybės paramos, gyvena sunkiai. Finansiškai vos išgyvena. Todėl, pavyzdžiui, rankininkai sugalvojo, kad jie gali „prisidurti“ pardavinėdami savo šeimos nariams, draugams morkas, tualetinį popierių ir keletą kitų prekių. Perka už gerą kainą iš partnerių ir brangiau parduoda, deklaruodami pirkėjams, kodėl taip daro.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jie susitaiko su esama padėtimi, bet taip nėra. Jie tiesiog nepanikuoja ir nepučia, kaip burbulo esamos problemos, bet kantriai dirba ir laukia progos, kada galės esamą situaciją pagerinti. „Mes matome, kad yra problemų, žinome kokios jos, bet taip pat turime tikslą ir jo link einame. Jei problemos negalime išspręsti ją paliekame ir koncentruojamės į tai, ką darome gerai ir galime pakeisti“, – sakė „Fylkir“ vadovas. 

 

 

„Mus lengva analizuoti, bet sunku nugalėti“ – bekalbant apie islandiško futbolo ypatumus pasakė Islandijos federacijos Techninis direktorius Arnar Bill Gunnarsson. – „Visi pasaulio treneriai apie islandus futbolininkus sako, kad jie tvirti, turintys charakterį, turintys kovotojo mentalitetą, 100 procentų dirbantys tiek treniruotėse, tiek rungtynėse ir niekada neišgirsi, kad jie techniški ar kūrybingi, bet kiek daug islandų tampa komandų kapitonais išvykę į užsienį. Tą pabrėžė ir buvęs mūsų treneris Lars Lagerbeck pastebėdamas, kad mūsų žaidėjai yra atviri, lengvai prisitaikantys ir darbštūs. Be to, kiekvienas yra lyderis, sugebantis tą lyderystę panaudoti komandos reikmėms”.

 

Paklausus, kokią rolę federacija atliko kovojant su žalingais vaikų ir jaunuolių įpročiais, jis atsakė panašiai, kaip ir „Fylkir“ vadovai: „Jokios specifinės rolės šiame procese neturėjome. Nieko ypatinga ir nedarėme. Dirbome savo darbą, stengėmės, kad trenerių kursai būtų kuo kokybiškesni ir naudingesni. Galvojome apie futbolą. Norėjome išauginti gerus futbolininkus. Jaunimas patikėjo, kad gali jais tapti, pradėjo labiau save prižiūrėti, sveikiau gyventi ir pamatė, kad tai padeda tapti geresniais sportininkais”.

 

Jis taip pat pabrėžė, kad aikščių atsiradimas ir papildomi pinigai skiriami vaikų užimtumui nebuvo pagrindinė priežastis, padėjusi sukurti „islandiškąjį stebuklą“ futbolo aikštėje: „Tai padėjo, bet nemanau, kad buvo esminė priežastis. Nes dabartinė rinktinė augo kitose sąlygose. Tik kai dabartinei „auskinei kartai“ buvo 14-15 metų atsirado visos sąlygos, apie kurias dabar tiek kalbama. Mums patiems įdomu ką išauginsime turėdami šias sąlygas. Ką demonstruos „dirbtinių dangų karta“, kurie dabar sudaro jaunimo rinktinių pagrindą“.

 

Esmines dabarties stebuklo priežastis jis įvardino tokias:

 

• Maža tauta/valstybė

• Nuoseklus darbas nesiblaškant 

• Ir atsitiktinumo faktorius

 

„Mūsų tikslas buvo, kad su visais vaikais dirbtų tik licencijuoti ir kavalifikuoti treneriai. T.y. net su šešemečiais turi dirbti treneriai, kurie turi turėti bent UEFA B licenciją. Visi mūsų treneriai turi ir kitus darbus, daug jų yra mokytojai, tad puikiai moka bendrauti su vaikais ir turi tam tiek teorinių, tiek praktinių žinių. Mums reikia suteikti tik specifinių futbolo treneriui reikalingų žinių, bet nebūtinai vien tik apie futbolo techniką ir taktiką. Daugelis trenerių taip pat yra žaidę futbolą. Kadangi esame maža valstybė, mums užteko keleto metų, kad visi treneriai įgytų reikiamą kvalifikaciją ir pradėtų kokybiškai dirbti. Šio plano – kvalifikuoti treneriai – kiekvienai komandai, nuosekliai ir laikėmės. Savo silpnybę, kad esame maža valstybė, pavertėme stiprybe. O kad išaugo tokia futbolininkų karta… jų pasitaiko visose valstybėse be išimties, reikia tik sulaukto to momento ir juo pasinaudoti” – tokią savo ir federacijos nomonę išdėstė Techninis direktorius.

 

Tai, kad nebūtinai tik aikštės ir papildomas finansavimas lėme futbolo sėkmę, sakė ir viena iš socialinio „islandiškojo stebuklo“, kai islandai per 20 metų iš valstybės, kurioje jaunimas geria ir rūko daugiausia, tapo valstybe, kurioje jaunimas geria ir rūko mažiausiai, autorių, profesorė Inga Dóra Sigfúsdóttir.

 

„Infrastruktūra ir papildomas finansavimas padėjo didinti vaikų užimtumą, bet išauginti aukšto meistriškumo futbolininkus pavykdavo ir anksčiau. Tai dažniausiai padarydavo atokesnių miestelių klubai, kuriuose nebuvo jokios stebuklingos metodologijos, bet tėvai daugiau laiko praleisdavo su vaikais ir ten vyravo labiau „šeimyninė“ ir draugiška aplinka,“ – pastebėjo profesorė. – „Nei vienas žmogus nėra pats savęs kūrėjas. Aplinka kuria žmogų“.

 

Vis skirtingai formuluojant, bet grįžtant prie esminio klausimo dėl kurio atvykome į Islandiją: „Kaip tai pavyko padaryti?“, profesorė pasakė tokią frazę: „Tai neatsitiko per naktį. Buvo daug bendruomenių, kurios atsisakė, daug, kurios netikėjo, kad galima pakeisti esamą padėti dėl žalingų įpročių vaikų ir jaunimo tarpe. Ir tai labai erzino, kėlė apmaudą. Bet pasirinkome dirbome su tomis keliomis bendruomenėmis, kurios norėjo ir patikėjo. Labai daug bendravome su politikais, tyrėjais, praktikais, daug atlikome tyrimų, surinkome daug faktų, o kai žmonės pamatė rezultatus, atsirado vis daugiau norinčių prisidėti“.

 

Profesorė pabrėže, kad norint sumažinti žalingus įpročius vaikų ir jaunimo tarpe esminę rolę vaidina šeima. Kuo daugiau laiko turiningai praleidžia tėvai su vaikais, tuo mažesnė tikimybė, kad jie pradės gerti ar rūkyti. Kadangi Islandijoje labai daug žmonių dirba dviejuose darbuose ir laiko praleidžiamo su vaikais nėra labai daug, šią spragą, atsirandančia po pamokų iki vakaro, kol tėvai baigia darbus, užpildė būreliai.

 

Apie 80 proc. vaikų lanko sporto būrelius. Dalis jų lanko po du sporto būrelius. Dar mokykloje yra dvi kūno kultūros pamokos ir viena privaloma plaukimo pamoka.

 

„Sportas, ir ypač – futbolas – suvaidino labai didelę rolę mažinant žalingus įpročius jaunimo tarpe. Klubų veikla ir rinktinės rezultatai buvo vienos iš pagrindinių sėkmės priežasčių siekiant mūsų rezultato. Jų kokybiška veikla kompensavo tėvų laiko trūkumą ir padėjo užimti vaikus pavojingiausiu paros metu, kai anksčiau jie likdavo vieni, be priežiūros,“ – tokią savo nuomonę, pagrįstą tyrimais, apie futbolo indėlį turėjo socialinio „islandiškojo stebuklo“ autorė.