Atsiprašome, tačiau Jūsų naršyklė negali atvaizduoti svetainės turinio.
Prašome atidaryti svetainė su kita naršykle, pvz. Mozilla Firefox (atsiųsti galima čia)
herb
instagram fb youtube
RUNGTYNĖS
  • LFF I lyga  XXVI turas
    1
    -
    0
    Džiugas
    vs
    Utenis
    2018 spalio 20, 14:00
    , Telšių stadionas
TURNYRO LENTELĖ
R P L Pr + - SK
1 Panevėžys 26 18 4 4 77 26 51 58
2 Dainava 26 17 6 3 59 22 37 57
3 Nevėžis 26 16 5 5 63 31 32 53
4 Banga 25 17 0 8 48 24 24 51
5 Džiugas 26 14 3 9 48 34 14 45
6 Vytis 26 13 5 8 67 43 24 44
7 Utenis 26 12 5 9 46 33 13 41
8 Pakruojis 25 12 3 10 42 44 -2 39
9 Stumbras B 26 10 6 10 42 37 5 36
10 NFA 26 8 3 15 44 45 -1 27
11 Trakai B 26 7 5 14 39 59 -20 26
12 Žalgiris B 25 6 3 16 26 55 -29 21
13 Kupiškis 26 4 2 20 46 91 -45 14
14 Koralas 25 1 0 24 5 108 -103 3
2018 05 31
Akademija

Merginų komandoje – seserų desantas

FK „Utenis“ merginų debiutas LMFA Pirmoje lygoje ypatingas ne tik tuo, kad tai buvo pirmos tokios rungtynės Utenoje, tačiau ir tuo, kad daugiau nei pusę komandos startinės sudėties sudarė sesių poros

 

Gegužės 25 d. „Utenio“ stadione stebėjusieji FK „Utenis“ merginų komandos rungtynes, kartu tapo unikalaus įvykio liudininkais. Net šešios startinės sudėties žaidėjos į aikštę žengė kartu su seserimi. Vienoms iš jų šis faktas, bent kol kas – nėra labai reikšmingas, kitos, atvirkščiai – pripažįsta, kad aikštėje akies krašteliu seka seserį. 

 

Greta ir Simona Žigaitės.

Septyniolikmetė Greta ir devyniolikmetė Simona futbolą žaisti pradėjo gyvendamos Jonavoje. Nuo mažų dienų, būdamos 6 – 7 metų, pradėjusios gainioti kamuolį mokyklos aikštėje, kur po pamokų susirinkusias mergaites kūno kultūros mokytojas išmokė žaisti futbolą, sesės susižavėjo šiuo žaidimu ir pradėjo lankyti treniruotes. Persikrausčius į Molėtus galimybės žaisti futbolą nebuvo, nes šiame mieste merginų komandos nėra. Todėl pirmoji Greta pradėjo važinėti į futbolo akademijos „Utenis“ merginų treniruotes, o vėliau prie jos prisijungė ir Vilniuje studijuojanti Simona. 

 

„Sesuo atvažiavo manęs palaikyti į varžybas, kuriose žaidžiau su „Utenio“ merginomis. Pasakiau treneriui, kad ji taip pat žaidžia futbolą, jis pasiūlė Simonai prisijungti prie mūsų, taip ir vėl pradėjome žaisti kartu“, – pasakojo Greta.

 

Vyresnioji sesuo Simona – teisės studentė, tačiau tai jai netrukdo važinėti iš Vilniaus į Uteną ir būti su savo komanda. „Stengiuosi nepraleisti treniruočių ir dalyvauti varžybose. Pradėjusi studijas turėjau galimybę žaisti Vilniaus komandose, bet nenuėjau ten, o kai pasiūlė prisijungti prie komandos, kurioje žaidžia sesė – nesudvejojau,“ – sakė Simona, mieliau besirenkanti kelionę į Uteną ir futbolą nei studentiškus vakarėlus ar šėliones sostinės klubuose.

 

Vietoje nenustygstančiai Gretai, nors ji mažesnė ir smulkesnė, mėgėjiškai patinka žaisti ir krepšinį, ramesnė Simona yra baigusi dailės specialybę Jonavos meno mokykloje. Tiesa, dabar teptuką į rankas paima itin retai, o ir besimokydama mokykloje neretai jį iškeisdavo į futbolo kamuolį.

Aikštėje sesės tikino viena kitos neišskiriančios iš kitų komandos narių, tačiau už aikštės ribų yra kone geriausios draugės. Nors, pripažįsta, kad taip buvo ne visuomet: kol užaugo – buvo visko – ir nesutardavo, ir pliekdavosi kiek įmanydamos. „Būdavo ir muštynių“, – juokėsi merginos.

 

Adrija ir Agilija Skudutytės.

Penkiolikmetė Adrija pirmoji susižavėjo futbolu, o netrukus į treniruotes nusivedė ir dviem metais jaunesnę seserį Agiliją. Ignalinoje gyvenančios merginos pirmuosius žingsnius futbole žengė ir vėliau įgūdžius lavino šiame mieste, prie „Utenio“ merginų jos prisijungė šią žiemą. 

 

„Ignalinoje subūrėme merginų komandą, tačiau trūko žaidėjų, todėl nusivedžiau sesę, – pradžią prisiminė Adrija. – Dabar važinėjame treniruotis į Uteną, nes Ignalinoje nėra nuolatinės komandos, sistemingų treniruočių“. 

 

Porą metų futbolą žaidžiančios merginos viena kitą aikštėje prižiūri ir saugo, ypač vyresnėlė. „Neseniai rungtynių Šventupėje metu priešininkė pataikė su bucu sesei į galvą, žiauriai supykau, pasakiau tai merginai keletą stipresnių žodžių“, – prisipažino Adrija akcentavusi, kad jaunesnę ir tylesnę seserį, kurią pati atsivedė į futbolą, nuolat globoja.

 

Aikštėje merginos tarpusavyje nekonkuruoja, o ir namuose seserų peštynės, kurių anksčiau pasitaikydavo, gerokai praretėjo – joms vis mažiau lieka laiko, kurį merginos skiria pokalbiams apie futbolą, rungtynių peržiūroms ir aptarimui.

 

Adrenalino šių merginų gyvenime netrūksta. Didžiąją laisvalaikio dalį seserys skiria motokrosui. Adrija 2017 m. iškovojo moterų motokroso čempionės titulą, o Agilija dalyvauti varžybose pradėjo tik šiais metais, todėl visi titulai jos dar laukia ateityje.

 

„Motokrosas nėra toks baisus, kaip atrodo iš šono, – aiškino Adrija. – Buvau kartą susilaužiusi raktikaulį per treniruotę, bet didesnis buvo ne skausmas, o baimė, kad negalėsiu dalyvauti varžybose. Tačiau greit pasveikau, po dviejų – trijų  savaičių jau pradėjau važinėti motociklu ir žaisti futbolą.“

 

Šios seserys be ekstremalių pomėgių turi ir muzikinį talentą, abi lankė muzikos mokyklą. Adrija, per septynerius metus dainavimo ir muzikavimo, baigė fleitos specialybę, dar ketverius metus mokėsi groti fortepionu, saksofonu. Agilija ketverius metus mokėsi groti smuiku ir dainuoti. „Po keturių metų man muzikos mokykla nusibodo, – atvirai pripažino Agilija. – Futbolas ir motociklai – smagiau.“

 

Ir savo ateitį merginos sieja su sportu, nors dar anksti ją planuoti, tačiau tikisi pasirinkti tokią specialybę sporto srityje, kurią baigus nereikėtų dirbti – užsiimtų joms įdomia veikla, už kurią dar ir atlyginimą gautų.

 

Aušrinė ir Deimantė Bikutės.

Greit penkioliktą gimtadienį švęsiančios sesės dvynės – „Utenio“ merginų komandos senbuvės, joje žaidžiančios beveik nuo jos susibūrimo prieš pusantrų metų. Tuomet futbolą žaisti pradėjusios merginos tikėjosi tiesiog gerai praleisti laiką, o apie rungtyniavimą šalies moterų Pirmoje lygoje net negalvojo. Netoli Tauragnų, Utenos rajone, gyvenančios merginos treniruočių stengiasi nepraleisti, netrukus tapo vienomis iš pagrindinių komandos žaidėjų, atsakingai besiruošiančių rungtynėms.

 

Saldutiškio pagrindinę mokyklą baigusios dvynės kitais mokslo metais mokysis gimnazijoje Utenoje. Mokykloje, kaip ir futbolo aikštėje, joms puikiai sekasi. „Mums nereikia daug pastangų, mokytojai sako, kad esame tiesiog gabios, – pasakojo merginos. – Geriausiai sekasi matematikos pamokose, nors ir kiti dalykai nėra sunkūs.“

 

Gudrybių, kurių griebiasi dvyniai, sesės nenaudoja, nesistengia apsimesti viena kita ir apgauti mokytojus ar draugus. Mokykloje tam nėra priežasčių, nes abi visus dalykus moka vienodai gerai, o draugus apgaudinėti, pasak jų, neįdomu. Jos nedėvi ir vienodų rūbų, net plaukus skirtingai nusikirpo. Skirtingose pozicijose žaidžiančių dvynių nepainioja ir varžovės. Vartus sauganti Aušrinė akcentavo, kad ši pozicija labai svarbi, į kurią ne kiekviena futbolininkė galėtų stoti. Jai pritardama Deimantė pabrėžė, kad pati vos kartą pamėgino saugoti vartus, tačiau geriau jaučiasi žaisdama aikštėje. 

 

Futbolas dvynių gyvenime užima nemažą dalį, o debiutas Pirmoje lygoje joms labai svarbus. Kiek apmaudu, kad tą debiutą apkartino ypač stiprios, gerokai daugiau patirties turinčios varžovės grupėje. Pirmoji akistata vyko su MFA „Žalgiris“ B komanda, kurioje žaidžia didelė dalis moterų A lygoje ir rinktinėje rungtyniaujančių futbolininkių. Tačiau debiutantės nenusimena, kiekvienas rungtynes stengiasi sužaisti kuo geriau, mokytis ir žino, kad įgyta patirtis padės ateityje nuskinti dar daug svaiginančių pergalių.

 

Birželio 1 d. merginos rungtyniaus su patyrusiomis varžovėmis, susibūrusiomis į Vilniaus regiono jungtinę komandą.

 

Kitose namų rungtynėse su MFK „Nemenčinė“, kurios vyks birželio 8 d. 17 val. „Utenio“ stadione, merginoms vėl prireiks palaikymo, todėl būtinai ateikite palaikyti FK „Utenis“ komandą ir pamatyti seserų desanto! 

---

Utenos futbolo istorijoje yra užfiksuota, kai komandoje vienu metu žaidė net keturi broliai: Algirdas (g. 1930 m.), Romualdas (g. 1931 m.), Juozas (g 1936 m.) ir Antanas (g. 1939 m.) Bukelskai. Vyresnės kartos futbolo mėgėjai prisimena, kai brolių tandemas nulemdavo Utenos komandos sėkmę.